Petras Cvirka

Cvrka Petras 1909 03 25Klangiai (Veliuonos vlsč.) 1947 05 02Vilnius, lietuvių rašytojas. 1926–30 mokėsi Kauno meno mokykloje. Aktyvus žurnalo Trečias frontas bendradarbis. 1931–32 gyveno Paryžiuje, 1936–39 keletą kartų lankėsi SSRS. 1940 SSRS okupavus Lietuvą įstojo į komunistų partiją, buvo marionetinio Liaudies seimo deputatas, padėjo sovietizuoti Lietuvą. Nuo 1940 LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas. 1940–41 vadovavo LSSR rašytojų sąjungos organizaciniam komitetui, redagavo žurnalą Raštai. Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui pasitraukė į Rusiją, nuo 1942 gyveno Maskvoje, dalyvavo antinacinėje propagandinėje veikloje. 1944 žurnalo Jaunimo gretos, 1945 žurnalo Pergalė vyriausiasis redaktorius. Nuo 1945 Rašytojų sąjungos pirmininkas; vykdė literatūros komunistinę ideologizavimo politiką, prisidėjo prie rašytojų represavimo.

Petras Cvirka

1928 išleido eilėraščių rinkinį Pirmosios mišios (cenzūros konfiskuotas). Novelių rinkinyje Saulėlydis Nykos valsčiuje (1930 ³1996) ekspresyviai atskleidė skurdžią kaimo buitį, sukūrė romantišką jauno berno paveikslą. Satyriniame romane Frank Kruk (1934 ⁷2016) negatyviai vaizduojamas lietuvių emigrantų gyvenimas Amerikoje, išjuokiama privati verslininkystė, parodijuojamos Lietuvos viešojo gyvenimo negerovės. Romane Žemė maitintoja (1935 ¹⁰1972) poetizuojamas Lietuvos kaimo žmonių darbštumas, šviesesnio gyvenimo troškimas, tačiau pastangų prasigyventi žlugimas motyvuojamas individualaus ūkininkavimo pragaištingumu, propaguojama komunistinė santvarka. Romane Meisteris ir sūnūs (1936 ⁵2006) išryškinti lietuvių tautinio charakterio bruožai, teigiama tradicinės kaimo vertybės, paprasto žmogaus optimizmas, kūrybingumas, sąmojis; pasakojimui būdinga tautosakinė stilizacija. Rinkinio Kasdienės istorijos (1938) novelės pasižymi socialiniu kriticizmu, jose smerkiamas turto troškimas, žiaurumas, inteligentų konformizmas, aukštesnių etinių principų ir idealų stoka. Karo ir pokario metų apsakymuose (rinkiniai Ąžuolo šaknys 1945, Brolybės sėkla 1947) komunistinės ideologijos požiūriu teigiama humanizmo jėga, poetizuojama kova su priešu, nesavanaudiško žmonių bendravimo grožis. Parašė kūrinių vaikams: lyrinių apsakymų rinkinį Cukriniai avinėliai (1935), sociologizuotų literatūrinių pasakų rinkinį Nemuno šalies pasakos (1948).

P. Cvirkos kūryboje tradicinis realistinis pasakojimas susipina su modernia stilistine raiška, epiškumas derinamas su lyrizmu, humoru, gausu poetiškų gamtos vaizdų. Kūrinių išversta į rusų, latvių, estų, ukrainiečių, baltarusių, lenkų, vokiečių ir kitas kalbas.

R: Raštai 13 t. Vilnius 1949–57, Raštai 8 t. Vilnius 1959, Raštai 7 t. Vilnius 1983–86; Apsakymai ir „Žemė maitintoja“: prozos rinktinė Vilnius 2009. L: R. Skeivys Petro Cvirkos prozos lyrizmas Vilnius 1996; P. Bražėnas Petras Cvirka Vilnius 1998.

2888