Lietuvõs Respùblikos Semas, Semas, Lietuvos įstatymų leidžiamoji institucija. Lietuvos Respublikos Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys. Jie renkami 4 metams vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiais mišriosios sistemos rinkimais.

Seimo rinkimai. Seimo rinkimų įstatyme (1992, nauja redakcija 2000) nustatyta, kad kiekvienas Lietuvos pilietis, rinkimų dieną sukakęs 18 metų, turi po vieną balsą vienmandatėje ir daugiamandatėje rinkimų apygardose bei lygią teisę pareikšti savo nuomonę dėl kandidatų, įrašytų į tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Seimo nariais gali būti renkami ne jaunesni kaip 25 metų Lietuvos piliečiai, nesusiję priesaika ar pasižadėjimu su kita valstybe ir nuolat gyvenantys Lietuvoje. Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba nepakaltinamais, asmenys, rinkimų dieną atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų mokami pareigūnai. Seimo nariu negali būti renkamas ir asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamųjų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą.

Eilinius Seimo rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti Seimas ar Prezidentas. Eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį. Juos Prezidentas skelbia ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos. Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma, juos gali skelbti Prezidentas, jei Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos ar nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų 2 kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai, taip pat Vyriausybės siūlymu, jei Seimas pareiškė tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe. Nauji rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius priėmus sprendimą dėl pirmalaikių rinkimų.

Rinkimams rengti ir vykdyti Lietuvos teritorija skirstoma į 71 vienmandatę rinkimų apygardą. Vyriausioji rinkimų komisija, likus ne mažiau kaip 95 dienoms iki rinkimų, nustato ir, likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų, savo interneto svetainėje skelbia rinkimų apygardas sudarančių rinkimų apylinkių sąrašą, jų balsavimo būstinių adresus ir kita. Sudaroma 1 daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi turintys rinkimų teisę Lietuvos piliečiai. Šioje apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renkama 70 Seimo narių. Rinkimus į Seimą organizuoja ir vykdo Vyriausioji, apygardų ir apylinkių rinkimų komisijos.

Kandidatus į Seimo narius gali kelti: vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose partija, įregistruota pagal Politinių partijų įstatymą (2004) ne vėliau kaip prieš 65 dienas iki rinkimų; vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jei jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip 1000 tos apygardos rinkėjų; daugiamandatėje rinkimų apygardoje partija kandidatus į Seimo narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą. Kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) negali būti mažiau kaip 25 ir daugiau kaip 141 kandidatas. Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia rinkimuose dalyvaujančių partijų ir koalicijų kandidatų sąrašus, kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius, šių sąrašų kandidatų rinkimų numerius, taip pat vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltus kandidatus. Nuo kandidatų paskelbimo dienos prasideda rinkimų agitacijos kampanija (draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos).

Galutinius rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų arba pakartotinio balsavimo skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Jei renkant naują Seimą yra rengiamas pakartotinis balsavimas, galutiniai rinkimų daugiamandatėje rinkimų apygardoje rezultatai skelbiami kartu su pakartotinio balsavimo rezultatais.

Vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu laikomas kandidatas, jei rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 % į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų ir tas kandidatas gavo daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jei rinkimuose dalyvavo mažiau kaip 40 % į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/5 visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų. Jei rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 2 kandidatai ir nė vienas iš jų negavo reikiamo skaičiaus rinkėjų balsų, po 2 savaičių nuo rinkimų dienos rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja 2 kandidatai, gavę daugiausia balsų. Pakartotinio balsavimo datą Vyriausioji rinkimų komisija skelbia kartu su rinkimų rezultatais. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau balsų neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių. Jei abu kandidatai gavo vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampa tas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant buvo gavęs daugiau balsų. Jei abu kandidatai pirmą kartą balsuojant buvo gavę vienodą balsų skaičių, Seimo narys išrenkamas burtų būdu. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo daugiau kaip 1/4 visų rinkėjų. Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 5 % rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 7 % rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Pakartotiniai rinkimai vyksta rinkimų apygardose, kuriose rinkimai neįvyko ar pripažinti negaliojančiais. Jie rengiami ne vėliau kaip po pusės metų, o po neįvykusių pakartotinių rinkimų – ne vėliau kaip po metų.

Seimas laikomas išrinktu, kai Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia, kad yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių. Po rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija per 3 dienas išrinktiems kandidatams įteikia Seimo nario pažymėjimus. Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas. Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik Seimo posėdyje prisiekęs būti ištikimas Lietuvai. Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas.

Seimo darbas. Seimo statute (1994, nauja redakcija 1999) nustatyta, kad Seimo nario pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybės įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos ir kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru. Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus Seimo nariui nustatytą atlyginimą ir atlyginimą už kūrybinę veiklą. Seimo narys turi teisę pateikti klausimus ir paklausimą Ministrui Pirmininkui, ministrams, kitų valstybinių institucijų, kurias sudaro ar išrenka Seimas, vadovams. Per Seimo sesiją ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui.

Seimo narys privalo dalyvauti Seimo posėdžiuose. Kiekvienas Seimo narys, išskyrus Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką, turi būti kurio nors Seimo komiteto narys ir dalyvauti jo darbe. Seimo narys gali būti tik vieno komiteto narys, išskyrus Europos reikalų komitetą ir Užsienio reikalų komitetą, kuriuos gali sudaryti ir kitų komitetų nariai. Seimo narys privalo dalyvauti Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, Seimo komitetų, komisijų ir pakomitečių, kurių narys jis yra, posėdžiuose. Seimo nario asmuo neliečiamas, jis negali būti persekiojamas už balsavimus ar kalbas Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose. Už asmens įžeidimą ar šmeižtą Seimo narys gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą. Šiais atvejais generalinis prokuroras apie tai nedelsdamas praneša Seimui. Išklausęs generalinio prokuroro pranešimą Seimas sprendžia, ar sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir ar pradėti apkaltos parengiamuosius veiksmus.

Seimo nario įgaliojimai nutrūksta pasibaigus įgaliojimų laikui ar susirinkus į pirmąjį posėdį pirmalaikiais rinkimais išrinktam Seimui, Seimo nariui mirus, atsistatydinus, teismui pripažinus jį neveiksniu, Seimui panaikinus jo mandatą apkaltos proceso tvarka, rinkimus pripažinus negaliojančiais ar šiurkščiai pažeidus rinkimų įstatymą, perėjus jam dirbti ar neatsisakius darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, netekus Lietuvos pilietybės.

Seimo darbui vadovauja ir Seimui atstovauja Seimo Pirmininkas (lentelė). Seimo posėdžiui gali vadovauti Seimo Pirmininko pavaduotojas (Seimo Pirmininko pavaduotojų gali būti ne daugiau kaip 6, vienas jų gali būti I pavaduotojas). Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai išrenkami pirmajame išrinkto Seimo posėdyje. Kandidatus į Seimo Pirmininko pareigas raštu gali siūlyti ne mažiau kaip 1/10 Seimo narių. Pasitaręs su frakcijomis Seimo Pirmininkas siūlo 2 arba 3 Seimo opozicijos atstovus kandidatais į Seimo Pirmininko pavaduotojų pareigas.

[lent059]

Seimas įstatymų projektams nagrinėti ir kitiems klausimams spręsti iš savo narių sudaro komitetus – Aplinkos apsaugos, Audito, Biudžeto ir finansų, Ekonomikos, Europos reikalų, Informacinės visuomenės plėtros, Kaimo reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Socialinių reikalų ir darbo, Sveikatos reikalų, Švietimo, mokslo ir kultūros, Teisės ir teisėtvarkos, Užsienio reikalų, Valstybės valdymo ir savivaldybių, Žmogaus teisių. Komitetai sudaromi pirmojoje sesijoje. Komitetus sudaro 7–17 (Europos reikalų komitetą sudaro 15–25) Seimo narių pagal proporcinio frakcijų atstovavimo principą. Komitetai svarbiausioms veiklos kryptims iš savo narių gali sudaryti pakomitečius, kuriuos turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai.

Seime sudaromos nuolat veikiančios Etikos ir procedūrų, Peticijų, Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės ir kitos komisijos. Trumpalaikiams ar mažiau svarbiems klausimams spręsti, konkretiems pavedimams vykdyti Seimas iš savo narių gali sudaryti tyrimo, kontrolės, revizijos, parengiamąsias, redakcines ir kitas laikinąsias komisijas. Seimo valdyba taip pat gali sudaryti parengiamąsias, redakcines laikinąsias komisijas, o Seniūnų sueiga – derinimo komisijas. Komitetų ir komisijų darbui vadovauja jų pirmininkai.

Politiniams tikslams įgyvendinti Seimo nariai gali jungtis į frakcijas. Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 7 Seimo nariai. Kiekvienas Seimo narys gali būti tik vienos frakcijos narys. Seimo narių frakcijai vadovauja ir jai Seime atstovauja frakcijos seniūnas ar seniūno pavaduotojas, pasisakyti frakcijos vardu gali kiekvienas jos įgaliotas Seimo narys. Seimo nariai, neįsiregistravę į frakcijas, pripažįstami vienos mišrios Seimo narių grupės, kuri turi frakcijos teises, nariais. Seimo nariai taip pat gali jungtis į laikinąsias grupes.

Seniūnų sueiga (ją sudaro Seimo valdybos nariai ir frakcijų atstovai) svarsto Seimo sesijos darbų programas, posėdžių darbotvarkes, derina Seimo komitetų ir frakcijų darbo organizavimo klausimus, teikia sprendimų šiais klausimais projektus Seimui ir valdybai, pataria Seimo Pirmininkui.

Seimo valdyba (sudaroma iš Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų ir Seimo opozicijos lyderio, jos sudėtį nutarimu tvirtina Seimas) sprendžia organizacinius Seimo darbo klausimus ir teikia patarimus Seimo Pirmininkui. Seimo kanceliarijai vadovauja Seimo kancleris, kurį 5 metams skiria ir iš pareigų atleidžia Seimas Seimo Pirmininko siūlymu.

Išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, kviečia Prezidentas. Pirmąjį po rinkimų posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Seimo narys. Seimas kasmet renkasi į eilines – pavasario (03 10–06 30) ir rudens (09 10–12 23) – sesijas, kurios Seimo nutarimu gali būti pratęstos. Neeilines sesijas (ne mažiau kaip 1/3 Seimo narių siūlymu) šaukia Seimo Pirmininkas, o Konstitucijos nustatytais atvejais – Prezidentas. Seimo sesijos metu dažniausiai rengiami 4 posėdžiai per savaitę (po 2 antradienį ir ketvirtadienį), kas 3 savaitės daromos vienos savaitės plenarinių posėdžių pertraukos. Kitomis savaitės dienomis ir tą savaitę, kai nėra plenarinių posėdžių, Seimo valdybos nustatytu laiku rengiami Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, frakcijų, komitetų ir komisijų posėdžiai, Seimo narių susitikimai su rinkėjais, savivaldybių atstovais. Seimo posėdžiai dažniausiai yra atviri. Seimui nutarus, Prezidentui, Seimo Pirmininkui pareikalavus, išimties tvarka gali būti rengiamas uždaras posėdis, kuriame, be Seimo narių, dalyvauja tik specialiai į šį posėdį kviesti asmenys ir, prireikus Posėdžių sekretoriato darbuotojai. Teisę siūlyti surengti uždarą posėdį turi Seimo valdyba, frakcijos, komitetai.

Seimas svarsto ir priima Konstitucijos pataisas, leidžia įstatymus, priima nutarimus dėl referendumų, skelbia Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimus, steigia valstybės institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus. Pritaria ar nepritaria Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai, svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti, Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina ministerijas, prižiūri Vyriausybės veiklą, gali pareikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru. Skiria Konstitucinio Teismo teisėjus, Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir šių teismų pirmininkus, skiria ir atleidžia valstybės kontrolierių, Lietuvos banko valdybos pirmininką, sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį. Tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas, nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus. Ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus. Steigia valstybės apdovanojimus, leidžia amnestijos aktus. Nustato Respublikos administracinį suskirstymą. Seimas gali įvesti valstybėje tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį, skelbti mobilizaciją, spręsti ginkluotųjų pajėgų panaudojimo klausimus.

Dėl Seimo posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, slaptai ar vardiniu balsavimu. Lietuvos Respublikos Konstituciniai įstatymai priimami, jei už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Įstatymai, Seimo nutarimai ir kiti sprendimai priimami Seimo posėdžiuose paprasta posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma. Įstatymai priimami, kai Seimo posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių. Sprendimai dėl protokolinių (įrašomų į posėdžio protokolą) Seimo nutarimų, tam tikrų svarstomo klausimo nuostatų, įstatymo straipsnių ar teiginių, sesijos darbo tvarkos klausimų priimami balsavusių Seimo narių dauguma, šie sprendimai taip pat gali būti priimti ir be balsavimo (bendru sutarimu).

Seimui atskaitingos institucijos (2017): Etninės kultūros globos, Konkurencijos, Lietuvos mokslo,Lietuvos švietimo, Nacionalinė sveikatos tarybos, Generalinė prokuratūra, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Lietuvos bankas, Lietuvos radijo ir televizijos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės, Valstybinė kultūros paveldo, Valstybinė lietuvių kalbos, Vyriausioji rinkimų, Vyriausioji tarnybinės etikos komisijos, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus, Lygių galimybių kontrolieriaus, Specialiųjų tyrimų, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Seimo kontrolierių, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, Valstybės kontrolė, Valstybės saugumo departamentas.

Seimo rūmai (1982, architektai A. ir V. Nasvyčiai)

ISTORIJA. Remiantis 1919 Lietuvos Steigiamojo Seimo įstatymu, 1920 04 14–16 išrinktas Steigiamasis Seimas (pirmininkas A. Stulginskis), nuo 1920 06 ėjo ir Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. Per pirmus Lietuvoje visuotinius, lygius, slaptus, tiesioginius Seimo rinkimus (balsavo 90 % rinkėjų) pagal proporcinę sistemą išrinkta 112 (iki Seimo darbo pabaigos 150, iš jų 6 Vasario 16 Akto signatarai) atstovų: 59 jų priklausė krikščionių demokratų blokui, 29 – Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos ir Lietuvos valstiečių sąjungos blokui, 13 – Lietuvos socialdemokratų partijai, 10 mandatų gavo tautinės mažumos (žydai – 6, lenkai – 3, vokiečiai – 1), 1 – nepriklausomas atstovas. Steigiamasis Seimas pradėjo sisteminti įstatymų leidybą, priėmė 268 įstatymus ir kitus teisės aktus. Iš jų svarbiausi – Nepriklausomybės deklaracija (1920 05; skelbiama nepriklausoma Lietuvos valstybė kaip demokratinė respublika), Laikinoji Lietuvos Valstybės Konstitucija (1920 06), parlamento pirmenybę kitų valdžių atžvilgiu įtvirtinanti nuolatinė Lietuvos Valstybės Konstitucija (1922 08), Žemės reformos įstatymas, Piniginio vieneto įstatymas, Lietuvos banko įstatymas (visi trys 1922). 1920 10–1921 02 Steigiamasis Seimas buvo išsiskirstęs. Lenkijos kariniams daliniams puolant Lietuvą Seimo atstovai gynė valstybę (žuvo karininkas A. Matulaitis). Veikė Mažasis seimas (priėmė 25 įstatymus), dirbo Steigiamojo Seimo komisijos. Steigiamasis Seimas daug nuveikė, kad dauguma pasaulio valstybių pripažintų Lietuvą de jure. 1921 09 Lietuva priimta į Tautų Sąjungą.

Pagal 1922 Lietuvos Valstybės Konstituciją Seimas buvo vienų rūmų, renkamas 3 metams, leido įstatymus, rinko Lietuvos Respublikos Prezidentą, kontroliavo Ministrų kabinetą; šis privalėjo turėti Seimo pasitikėjimą ir atsistatydinti, jei Seimas jam pareikštų nepasitikėjimą. 1922 10 10–11 į I Seimą išrinkta 78 atstovai: 38 krikščionių demokratų bloko (iš jų 12 Lietuvos valstiečių sąjungos) atstovai, 20 valstiečių liaudininkų bloko narių, 10 socialdemokratų, 5 vadinamųjų Darbininkų kuopos (komunistų; kuopininkai), 5 tautinių mažumų (žydų ir lenkų) atstovai. Seimas susirinko 11 13, Prezidentu 12 21 išrinko A. Stulginskį. Per trumpą kadenciją prie Lietuvos buvo prijungtas Klaipėdos kraštas, tęsiama diplomatinė kova su Lenkija dėl Vilniaus ir Lietuvos sienų. 2 kartus nepatvirtinęs E. Galvanausko Vyriausybės (ji nesurinko balsų daugumos – balsai už ir prieš pasidalijo po lygiai) Seimas 1923 03 12 Prezidento aktu paleistas. 1923 05 12–13 į II Seimą išrinkti 78 atstovai: 40 krikščionių demokratų bloko (14 krikščionių demokratų, 14 Lietuvos ūkininkų sąjungos, 12 Darbo federacijos), 16 valstiečių liaudininkų, 8 socialdemokratai, 14 tautinių mažumų atstovų (lenkų – 4, žydų – 7, vokiečių – 2, rusų – 1); pirmininkai J. Staugaitis, L. Bistras, V. Petrulis. Lietuvos Respublikos Prezidentu išrinktas A. Stulginskis. Pasirašyta Klaipėdos krašto konvencija, buvo šalinami I pasaulinio karo padariniai, stabilizuota Lietuvos ekonomika, gerinta žemės ūkio padėtis, įsteigta daug įvairaus lygio mokyklų. Suirus krikščionių demokratų blokui nuo 1924 vidurio buvo sudaromos vienų krikščionių demokratų vyriausybės. Seime tarp pozicijos ir opozicijos vyko atkakli kova dėl daugelio politikos ir pasaulėžiūros dalykų. 1926 05 8–10 į III Seimą išrinkta 22 valstiečių liaudininkų, 15 socialdemokratų, 14 krikščionių demokratų, 11 Lietuvos ūkininkų sąjungos, 5 Darbo federacijos, 3 tautininkų, 2 Lietuvos ūkininkų partijos, tautinių mažumų 9 atstovai (žydų – 3, lenkų – 1, vokiečių – 5); pirmininkai J. Staugaitis, A. Stulginskis. Lietuvos Respublikos Prezidentu išrinktas K. Grinius. Seimas panaikino karo padėtį (karo teismus ir karo cenzūrą), kuri varžė piliečių demokratines laisves. Liberalizuoti spaudos ir susirinkimų įstatymai, panaikinta mirties bausmė. Imta mažinti valstybės administravimo išlaidas, pasirašyta Lietuvos ir SSRS nepuolimo sutartis. Po 1926 Gruodžio septynioliktosios perversmo kurį laiką formaliai veikęs Seimas, 12 19 mažumos balsais prezidentu išrinkęs A. Smetoną, 1927 04 buvo paleistas. Pagal 1928 Lietuvos Valstybės Konstituciją Seimas nebuvo svarbiausia valdžios institucija, 1927–36 Seimas nerinktas. Remiantis 1936 Seimo rinkimų įstatymu (piliečių rinkimų teisės apribotos aukštais amžiaus, sėslumo ir kitais cenzais) 1936 06 10 į IV Seimą išrinkti 49 atstovai iš apskričių ir miestų tarybų pasiūlytų kandidatų; per rinkimus kandidatų kelti neturėjo teisės politinės partijos ir kitos organizuotos politinės jėgos. Seimo pirmininku išrinktas K. Šakenis. Pagal 1938 Lietuvos Konstituciją Seimo reikšmė dar sumažėjo – jis tapo Lietuvos Respublikos Prezidento patariamąja institucija, galėjo svarstyti įstatymų projektus ir priimti rekomendacijas. Formaliai svarstė ir priėmė 1938 Lietuvos Konstituciją. 1940 06 15 SSRS okupavus Lietuvą 1940 07 01 vadinamosios Liaudies vyriausybės paleistas.

1940 07 14–15 pagal Lietuvą okupavusios SSRS vadovybės parengtą politinį scenarijų buvo parinktas Liaudies seimas. Oficialiais duomenimis, Liaudies seimo rinkimuose dalyvavo 95,1 % visų turinčių teisę balsuoti, už iškeltus kandidatus balsavo 99,19 % rinkėjų. 07 21 Liaudies seimas priėmė Lietuvos komunistų partijos iniciatyva į sesijos dienotvarkę įtrauktas deklaracijas dėl valstybės santvarkos (paskelbta Lietuvos Sovietų Socialistinė Respublika) ir dėl Lietuvos įstojimo į SSRS, 07 22 – paskelbė žemę visos tautos, tai yra valstybės nuosavybe, 07 23 –priėmė bankų ir stambiosios pramonės nacionalizavimo deklaraciją, išrinko Konstitucijos projekto rengimo komisiją ir įgaliotąją komisiją, kuri turėjo SSRS Aukščiausiajai Tarybai perduoti Liaudies seimo deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į SSRS. 1940 08 25 Liaudies seimas priėmė SSRS konstitucijos (1936) pagrindu parengtą LSSR konstituciją, o pats pasivadino LSSR Aukščiausiąja Taryba (veikė 1940 08–1941 06 ir 1947 02–1990 03). Pagal LSSR konstituciją, ji turėjo būti aukščiausia atstovaujamoji valstybinės valdžios institucija, o faktiškai vykdė sovietų okupacinės valdžios nurodymus. 1990 02 24–1990 03 10 demokratiniais rinkimais išrinkta LSSR Aukščiausioji Taryba 1990 03 10–1992 11 25 veikė kaip Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, Seimo deklaracija (1996 11 28) pavadintas Lietuvos Respublikos Aukščiausiąja Taryba-Atkuriamuoju Seimu (turėjo nuolatinę instituciją – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Prezidiumą). 1992 10 29 Aukščiausioji Taryba aktu Dėl atkuriamo Lietuvos Respublikos Seimo konstatavo, kad Lietuvos parlamentas atgauna istorinį tikrąjį vardą – Seimas.

Mindaugas Maksimaitis, Laimonas Markauskas

Seimo 2007 rudens sesijos atidarymas