Lietuvõs Respùblikos gyvéntojai po nepriklausomýbės atkūrmo 1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pradėti demokratiniai pertvarkymai, ūkio reforma, kiti neatidėliotini valstybinių institucijų ir struktūrų kūrimo darbai. Visa tai turėjo įtakos demografiniams procesams. Po 11 metų juos užfiksavo 2001 įvykęs visuotinis Lietuvos gyventojų surašymas. Pirmaisiais metais gyventojų daugėjo ir 1992 gyveno daugiausia. Nuo 1992 gyventojų skaičius ėmė mažėti (1 lent.); tai lėmė SSRS kariuomenės išvedimas, t. p. kitataučių (daugiausia slavų) išvykimas į tikrąją savo tėvynę, vėliau – prasidėjusi emigracija.

[lent047]

1993–94 šiek tiek padidėjęs pradėjo mažėti ir Lietuvos kaimo gyventojų skaičius. Nuo 1994 (pirmą kartą taikiu metu) prasidėjo depopuliacijos procesas (1 diagrama). Tais metais 1000 gyventojų gimė 11,6, mirė 12,7, 2006 – gimė 9,2, mirė 13,2 žmonių (1 žml.). 1990–2006 natūralusis gyventojų prieaugis sumažėjo nuo +17 100 (+4,6‰) iki –13 500 (–4‰) žmonių (2 lent.).

Lietuvos gyventojų gimstamumas ir mirtingumas 1000 žmonių (1945–2006)

gimstamumas rajonų ir miestų savivaldybėse 2006

[lent048]

2006 Lietuvoje gimė 29,6% nesantuokinių kūdikių. Gimstamumas mažėja dėl gyventojų emigracijos ilgesnio studijų laikotarpio, santuokų atidėjimo (pirmą kartą besituokiančios moters vidutinis amžius – 24,5 metų), pirmą kartą gimdančios moters amžiaus padidėjimo (1990 – 23,89 metų, 2006 – 25,2 metų), padidėjusio ištuokų skaičiaus (1990 šimtui santuokų teko 35,1 ištuokos, 2006 – 53,2 ištuokos). Dėl šių ir kitų priežasčių 1990–2006 vienos moters pagimdytų vaikų skaičius sumažėjo nuo 2,03 iki 1,27 (2 diagrama). Sumažėjo ir vaikų skaičius šeimoje. 1990 trečiųjų šeimoje gimusių vaikų buvo 6150, 2006 – 2930. Gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė padidėjo nuo 69,4 metų (1990) iki 71,32 metų (2007; vyrų – 65,36, moterų – 77,42).

Lietuvos moterų vaisingumo rodiklis (vienos moters pagimdytų vaikų vidutinis skaičius) 1920–2006

Lietuvos gyventojų mirtingumas didėjo (1990 – 39 800, 2006 – 44 700) daugiausia dėl vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus augimo. Didžiausias mirtingumas buvo dėl širdies ir kraujotakos sistemos sutrikimų (54,4%), piktybinių navikų (18,4%), virškinimo (4,3%) ir kvėpavimo sistemos (4%) sutrikimo. Išorinės mirties priežastys sudarė 12,7%. Nepriklausomybės metais sumažėjo kūdikių mirtingumas: iš 1000 gimusių 1990 mirė 10,3, 2006 – 6,8 kūdikių.

Vyko intensyvus gyventojų persiskirstymas tarp miestų ir kaimų, t. p. tarp apskričių ir rajonų savivaldybių (3 lent.). Šį persiskirstymą lėmė ūkio šakų netolygi plėtra, naujų technologijų gamybos ir paslaugų procesuose diegimas, žmogiškųjų išteklių poreikio kitimas. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą atsivėrė kelias į jos darbo rinką ir dėl to padidėjo emigracija, ypač iš tų šalies regionų, kuriuose atsirado didesnis nedarbas, nedidėjo darbo užmokestis.

[lent049]

Pagal emigracijos mastus Lietuva pirmavo tarp Europos Sąjungos šalių. 2001–06 iš Lietuvos išvyko 168 700 žmonių (iš jų 99 900 nedeklaravę išvykimo). Nuo 1990 iš viso emigravo 447 000, imigravo 87 000 gyventojų; neigiamas migracinis saldo – 360 000 gyventojų. 2006 daugiausia gyventojų (67,5%) išvyko į Europos Sąjungos šalis: į Didžiąją Britaniją (26% visų išvykusiųjų), Airiją (20%), Vokietiją (9%); į Jungtines Amerikos Valstijas emigravo 12,9%. Didžiausias neigiamas migracinis saldo (–2452) buvo Kauno apskrityje. Daugiausia emigrantų (3009) buvo iš Vilniaus apskrities. 2006 vyrų emigravo daugiau nei moterų (vyrų – ~53%, moterų – ~47%). 48,5% emigrantų – 25–45 metų, 49,2% – turėjo vidurinį ir specialųjį vidurinį išsilavinimą.

2006 į Lietuvą atvyko 7745 žmonės, iš jų 56,4% – vyrai. 71,1% imigrantų buvo Lietuvos piliečiai, daugiausia 20–34 metų. Dauguma imigrantų (53,8%) buvo iš Europos Sąjungos šalių: iš Didžiosios Britanijos – 19,7%, Airijos – 9,9%, Vokietijos – 7,4%, iš kitų Europos šalių (ne Europos Sąjungos narių) – 32,5% visų atvykusiųjų – daugiausia iš Rusijos (12,3%), Baltarusijos (12,2%), Ukrainos (4,9%).

Vidinė Lietuvos migracija sumažėjo nuo 84 058 (1990) iki 51 588 (2006) žmonių; ji didžiausia yra Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse. 2006 į miestus atvyko 31 979, į kaimus – 19 609 žmonės. 2 žemėlapis.

gyventojų tankumas Lietuvos savivaldybių kaimuose 2007

Stasys Vaitekūnas

pirmieji gyventojai Lietuvos teritorijoje

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojai

Lietuvos gyventojai Rusijos imperijos valdymo metais (1795–1914)

Lietuvos gyventojai Pirmojo pasaulinio karo metais (1914–1918)

Lietuvos Respublikos gyventojai (1918–1940)

Lietuvos gyventojai sovietinės (1940–1941) ir Vokietijos (1941–1944) okupacijų metais

Lietuvos gyventojai sovietinės okupacijos metais (1944–1990)

lietuviai

Lietuvos tautinės mažumos