Aalto Alvar Hugo Henrik (Alvaras Hugas Henrikas Áltas) 1898 02 03Kuortane (Vakarų ir Vidurio Suomijos apskr.) 1976 05 11Helsinkis, suomių architektas, urbanistas, dizaineris. Vienas žymiausių 20 a. architektų. Suomijos akademijos narys (nuo 1955), 1963–68 prezidentas. Tarptautinių šiuolaikinės architektūros kongresų narys (nuo 1928). 1921 baigė Technikos universitetą Helsinkyje. 1923 įkūrė architektūros biurą Jyväskylėje. 1940-48 (su pertrauka) dėstė Masačusetso technologijos institute Kembridže; profesorius (1940). Daugiausia projektavo Suomijoje (iki 1949 su žmona architekte A. Marsio): Paimio sanatorija (Pietvakarių Suomijos apskr., 1933, t. p. ir jos baldus), miesto biblioteka Viipuri (1935, dabar Vyborgas, Rusija), vila Mairea prie Noormarkku (Vakarų ir Vidurio Suomijos apskr., 1939), Säynätsalo rotušė (Vakarų ir Vidurio Suomijos apskr., 1952), Jyväskylä pedagoginio instituto pastatas (1956), Kultūros rūmai Helsinkyje (1958), Trijų kryžių bažnyčia Vuoksenniskoje (Pietų Suomijos apskr., 1958), Technikos universiteto pagrindiniai rūmai Espoo (1964), Rovaniemi biblioteka (1965), kongresų rūmai Finlandia Helsinkyje (1971, išplėsti 1974), Jyväskylä muziejus (1973, dabar A. Aalto muziejus). Suprojektavo pastatų Jungtinėse Amerikos Valstijose (Masačusetso technologijos instituto bendrabutis Kembridže, 1948), Vokietijoje (operos teatras Essene, su žmona architekte E. Mäkiniemi, projektas 1959, pastatytas 1988), Danijoje (dailės muziejus Ålborge, 1972, su architektais E. Mäkiniemi, J.‑J. Baruëliu); Suomijos paviljonus pasaulinėse parodose Paryžiuje (1937) ir Niujorke (1939). Savitai derino funkcionalizmo ir organinės architektūros principus su nacionalinėmis tradicijomis, racionalumą su plastiškumu. Išradingai naudojo vietines statybines medžiagas, medines konstrukcijas; pastatų fasadus ir laisvą vidaus erdvių planavimą derino prie kraštovaizdžio. Parengė Rovaniemi (1945) ir Imatros (1953) miestų bendruosius planus, Laplandijos regiono planą (1955), Helsinkio naujojo centro projektą (1964). Sukūrė sluoksniuoto medžio baldų, interjero elementų, skulptūrų iš bronzos, marmuro. Kūryba turėjo įtakos pasaulio (ir Lietuvos) architektūrai. Karališkojo britų architektūros instituto (1957), Amerikos architektūros instituto (1963) aukso medalis.

A. H. H. Aalto. Technikos universiteto pagrindiniai rūmai Espoo (1966)

L: F. Gutheim Alvar Aalto New York 1960; Alvar Aalto: Architektura i gumanizm Moskva 1978; L. Lahti Alvar Aalto, 1898-1976: Paradise for the Man in the Street Köln 2009.

Vladas Stauskas