Ossorio Alfonso (Alfonsas Òsorijas) 1916 08 02Manila 1990 12 05Niujorkas, Jungtinių Amerikos Valstijų tapytojas, skulptorius. Abstrakčiojo ekspresionizmo atstovas. 1934–1938 studijavo Harvardo universitete, 1938–1939 – Rod Ailando dizaino mokykloje. Kūrybai įtakos turėjo Filipinų religinė tradicinė dailė, ispanų barokas, A. Dürerio, J. Dubuffet, J. Pollocko kūryba, informel. Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu ryšku siurrealizmo įtaka; kūriniams būdinga groteskiška figūrų siluetų traktuotė, biomorfinės kompozicijos (Dvigubas portretas 1944). Vėliau A. Ossorio pamažu perėjo prie abstrakčiojo ekspresionizmo. Nuo 1950 (po kelionės į Paryžių) pradėjo dirbti asambliažo technika, kuri jį ir išgarsino. Iš įvairių rastų daiktų ir medžiagų (kaulų, vinių, medžio liekanų, kriauklių, veidrodžio šukių, žaislų liekanų, durų rankenų) sukūrė religinės tematikos kompozicijų, asambliažų (ciklas Kongregacijos, Čia ir dabar, abu 1963, B.W.Y Koliažas ir raudona 1965, Ranka ir ausis 1968), skulptūrų (Ieva ir Adomas, Žemė ir Jūra, abi 1967). Nutapė ekspresyvių kūrinių (Šventoji motina 1950, Pora ir atžalos 1951), sukūrė freskų (Piktas Kristus Šv. Juozapo koplyčioje Victorijoje, Negroso sala, Filipinai, 1950), iliustravo knygų (A. Rimbaud Nušvitimai / Les Illuminations 1937). 1951 įsigytame name Įlankos (The Creeks) Rytų Hamptone (Niujorko valstija) subūrė menininkų bendruomenę, kurios nariai buvo J. Pollockas, L. Krasner, W. De Kooningas, M. Rothko, C. Stillis ir kiti, čia buvo eksponuojama ir J. Dubuffet brutaliojo meno kolekcija (1952). Nuo 1941 dalyvavo tarptautinėse parodose (Documenta Kasselyje, 1964). 1994 atidarytas A. Ossorio fondas Southamptone (Niujorko valstija).

2967