Antanas Gailius

Antanas Gailius

Galius Antanas 1951 04 11Švendriškiai (Jurbarko rj.), lietuvių poetas, vertėjas. 1973 Vilniaus universitete baigė vokiečių kalbą ir literatūrą. 1978–86 dirbo Vagos, 1986–89 Vyturio leidykloje. 1989–96 redagavo kultūros almanachą Proskyna, 1992–94 – savaitraštį Amžius. 2000–07 Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Literatūros ir ekspertų komisijos pirmininkas. 2003–08 Thomo Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkas.

Grožinė kūryba

Griežta forma ir laisvosiomis eilėmis parašytuose eilėraščiuose (rinkiniai Peizažas su žmogumi 1987, Sonetai 1990, Šičia 1997, Penkiapėdžio sugrįžimas 2013) reiškėsi kaip moralistas, besiremiantis krikščioniškosiomis vertybėmis. Dar išleido esė rinkinį Pro mansardos langą (2012), pokalbių knygą Taip, laimingas: kardinolą Audrį Juozą Bačkį kalbina Antanas Gailius (2016).

Vertimai

Išvertė F. Kafkos (Procesas 1981 ⁸2019, Pilis 1994 ³2006, Laiškas tėvui 1997 ³2009), R. M. Rilke’s (Maltės Lauridso Brigės užrašai 1985 ³2011, Laiškai jaunam poetui 1992, Duino elegijos, Auguste Rodin, abu 1998), T. Manno (Daktaras Faustas 1988, tetralogiją Juozapas ir jo broliai 1996–2003), S. Zweigo (Marija Stiuart 1989 ³2006, Marija Antuanetė 2007), H. Müller romanus Amo sūpuoklės (2010 ²2020), Šiandien būčiau geriau savęs nesutikus (2011), F. Nietzsche’s, P. Huchelio, F. Schillerio kūrinių, olandų prozos (F. Timmermanso romaną Šventojo Pranciškaus arfa 2017, ir kita), kultūros, filosofijos veikalų (J. Huizingos Viduramžių ruduo 1996 ²2019, Homo ludens 2018, Erazmas 2000, Rytdienos šešėliuose 2020), E. Auerbacho knygą Mimesis (2003), S. Freudo veikalus Gedulas ir melancholija, Anapus malonumo principo, Ego ir Id 2020, į vokiečių kalbą – S. Gedos eilėraščių. Išleido poezijos vertimų rinktinę Ketvirtoji knyga (2001).

Apdovanojimai

Metų vertėjo krėslas (2004). Gedimino ordino Karininko kryžius (2005), Lietuvos nacionalinė premija (2008).

2271