Škma Antanas 1910 11 29Lodzė (Lenkija) 1961 08 11prie Čikagos, lietuvių rašytojas, aktorius, režisierius. Vienas pirmųjų lietuvių moderniosios dramos kūrėjų.

Antanas Škėma

I pasaulinio karo metais gyveno Rusijoje ir Ukrainoje. 1921 grįžo į Lietuvą. 1929 Lietuvos universitete studijavo mediciną, nuo 1931 Vytauto Didžiojo universitete – teisę. 1935 įstojo į V. Fedoto-Sipavičiaus dramos studiją. 1936–40 Kauno, 1940–44 Vilniaus miesto ir Vaidilos teatrų aktorius ir režisierius. 1941 Birželio sukilimo dalyvis. 1944 pasitraukė į Vokietiją. Dalyvavo lietuvių meno sambūrių veikloje. Nuo 1949 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados lietuvių teatro mėgėjų veikloje. Bendradarbiavo Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių periodinėje leidiniuose. Žuvo automobilio katastrofoje.

Grožinė kūryba

1947 išleido novelių rinkinį Nuodėguliai ir kibirkštys. 1952 žurnale Literatūros lankai išspausdino novelę Giesmė, kuri tapo naujosios lietuvių išeivių kartos literatūriniu manifestu. Išleido novelių rinkinius Šventoji Inga (1952), Čelesta (1960). Romane Balta drobulė (1958 92017, pastatytas 2012, režisierius J. Jurašas) apmąstoma menininko likimas pokario laikotarpiu, poeto prigimties ir atsakomybės problema. Parašė dramas Živilė (išspausdinta 1948), Pabudimas (1949–50, išspausdinta 1956, pastatyta 1989), Žvakidė (1957, Lietuvoje pastatyta 1988), Kalėdų vaizdelis (išspausdinta 1961), Ataraxia (1961, pastatyta 2015, režisierius V. Balsys), apysaką Izaokas (parašyta 1960–61, išspausdinta 1985). Rankraščiais paliko pjeses Julijana (parašyta 1941–43), Vienas ir kiti (1952), paskelbė straipsnių teatro ir literatūros klausimais. Kūryboje juntama egzistencializmo, ekspresionizmo, modernistinės literatūros poveikis, nihilistinės nuotaikos. Ryšku biografijos pėdsakai – per svetur likimo nublokšto žmogaus dramą atskleidžiama visuotinė dvasinė tremtis, 20 a. tragediją patyrusio žmogaus dvasinė krizė ir neviltis, gyvenimo prasmės ieškojimo kančia, naujas žmogaus santykis su Dievu, neįprastos psichinės būsenos. Kūrybai būdinga ironija, groteskas, siurrealistinė poetika, netradicinė rašymo forma, sąmonės srauto, koliažo technika, kinematografinis vaizdų jungimas, nuoseklaus siužeto ir vientisos erdvės atsisakymas. Dar išleista jo romanas Saulėtos dienos (2002), prozos ir dramų rinktinė Žingsniai ir laiptai (2010). Romanas Balta drobulė išverstas į anglų, latvių, rusų, vokiečių kalbas.

R: Raštai 3 t. Čikaga 1967–85; Rinktiniai raštai 2 t. Vilnius 1994. L: I. Vedrickaitė Erdvės matmuo: Antano Škėmos, Algirdo Landsbergio ir Broniaus Radzevičiaus prozoje Vilnius 2000; Antanas Škėma: polilogas kultūrų sankirtose: straipsnių rinkinys / sud. S. Keturakis Kaunas 2002; V. Višomirskytė Antano Škėmos teksto strategija: nervingo persodinto augalo giesmė Kaunas 2004; Antanas Škėma ir slinktys lietuvių literatūroje: kolektyvinė monografija / sud. L. Mačianskaitė Vilnius 2012.

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką