A. van Dyck. Lordas Johnas Stuartas ir lordas Bernardas Stuartas (aliejus, apie 1638, Nacionalinė galerija Londone)

van Dyck Anthonis (Antonis van Dekas), van Dijck 1599 03 22Antverpenas 1641 12 09Londonas, flamandų tapytojas, grafikas. Vienas žymiausių flamandų baroko dailininkų. 1609–1615 mokėsi dailės Antverpene. 1618 kaip meistras priimtas į Šv. Luko tapytojų gildiją. 1618–1620 dirbo su P. P. Rubensu; jo veikiamas formavo savo stilių. Tapė pasiturinčių miestiečių, dailininkų, jų šeimos narių realistinius psichologinius portretus (F. Snydersas su žmona, Autoportretas, abu 1620). 1621 išvyko į Italiją, apsistojo Genujoje. Studijavo Renesanso meistrų, daugiausia Tiziano ir Correggio, kūrybą. Nuo 1623 – pripažintas Genujos aristokratijos portretistas. Šio laikotarpio portretai efektingi, paradiniai, turintys Venecijos mokyklos (ypač Tiziano koloristinės tapybos) bruožų (Kardinolas Guido Bentivoglio, apie 1623, Markizė Elena Grimaldi, apie 1625). 1627 grįžęs į Antverpeną kūrė labiau sudvasintus, ne tokius teatrališkus portretus (Anna Wake 1628, Adriaenas Stevensas su žmona 1629, Grafas Hendrikas van den Berghas 1630–1631). Išraižė menininkų, įtakingų valstybės veikėjų portretų; raižiniai vėliau išleisti rinkinyje Ikonografija. Nutapė religinės, mitologinės tematikos paveikslų (Šv. Augustino ekstazė 1628, Nukryžiuotasis 1630, Madona su kurapkomis, apie 1632); jiems būdinga vaizdo poetiškumas, taurumas, formų grakštumas. Nuo 1632 Londone buvo karaliaus Karolio I dvaro dailininkas. Tęsė itališkojo laikotarpio tradiciją – tapė paradinius portretus, pasižyminčius dekoratyvumu, išryškinta vaizduojamų asmenų elegancija, aristokratizmu (daug Karolio I, jo šeimos narių atvaizdų; Karolis I medžioklėje, apie 1635). A. van Dycko kūryba turėjo didelę įtaką daugeliui vėlesnių Europos dailininkų, ypač 18 a. anglų portretistams.

917