Armijn Pané

Pané Armijn (Armeinas Pãnė), slap. A. Pandji 1908 08 18Muara Sipongi (Vakarų Sumatros provincija) 1970 02 16Džakarta, Indonezijos rašytojas. S. Pané brolis. Vienas Indonezijos šiuolaikinės literatūros pradininkų. Studijavo mediciną, filosofiją. Dirbo mokytoju, leidykloje Balai Pustaka. 1933 su kitais įkūrė ir leido kultūros žurnalą Pudjangga Baru (ėjo iki 1942 ir 1948–53). Literatūros grupuotės Angkatan Baru narys, aktyviai dalyvavo šalies visuomeniniame, kultūriniame gyvenime, prisidėjo prie švietimo ir mokslo plėtotės. Parašė romanų, žymiausias – Pančiai (1940), sukūrė poezijos (rinkiniai Gyva siela 1939, Sielos gamelanas 1960), novelių (rinkiniai Laiko paveikslas 1940, Žmonių istorijos 1953), pjesių (rinkinys Mielas, bet neprieinamas 1953), literatūrinių laiškų. Kūryboje yra realizmo tendencijų ir moderniosios literatūros poetinių elementų, būdinga filosofiniai apmąstymai, psichologizmas (kasdienybės vaizdai siejami su subtilia vidinio pasaulio psichologine analize, atskleidžiama gyvenamojo laikotarpio aplinkos suformuota žmogaus psichika), meilės, nacionalinės temos. Keliama kartos, gyvenusios nuo 20 amžiaus pradžios iki Indonezijos nepriklausomybės paskelbimo, problemos (išsivadavimo siekis, tradicinių vertybių ir naujovių susidūrimo padariniai), ginama moterų teisės. Poezijoje ryšku R. Tagorės, pjesėse – A. Čechovo kūrybos įtaka. Parašė literatūros, indoneziečių kalbų tyrinėjimo veikalų, indoneziečių kalbos gramatiką, vadovėlių. Pagal kūrinius sukurta filmų.