Armõniškės (bltr. Германішкі, Hermaniški, rus. Германишки, Germaniški), bažnytkaimis Baltarusijoje, Varanavo rajone, 4 km į rytus nuo Varanavo, Žižmos kairiajame krante. 274 gyventojai (2019). Švenčiausiosios Trejybės katalikų bažnyčia (1886–1909).
Istorija
1452 pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia ir įsteigta parapija. 17–19 a. veikė parapinė mokykla. Pagal 1920 Lietuvos ir Rusijos taikos sutartį Armoniškės turėjo priklausyti Lietuvai, bet 1920–39 jas valdė Lenkija. 1939 priskirtos Baltarusijos Sovietų Socialistinei Respublikai.
Lietuviai
Armoniškių apylinkėse nuo seno gyventa lietuvių. 19 a. viduryje parapija buvo grynai lietuviška, o amžiaus pabaigoje jos pietinė ir rytinė dalys ėmė slavėti; Armoniškių apylinkės įėjo į vadinamąją Benekainių–Armoniškių lietuviškąją salą, kurią sudarė didesnė Armoniškių, Varanavo ir Benekainių parapijų dalys. A. Platerio duomenimis, 1890 Sedliškės valsčiuje (jam priklausė ir Armoniškės) lietuviškai kalbėjo 55 % gyventojų, Armoniškių seniūnijoje – beveik visi. 20 a. apylinkės slavėjo; lietuvių kalba išliko kaimuose abipus Žižmos upės aukštupio. Sumažėjusi lietuviška sala vadinama Varanavo–Armoniškių vardu, o šnekamojoje kalboje – Ramaškonių sala. Lenkijos valdymo metais daugiau kaip pusė gyventojų namuose kalbėjo lietuviškai. Armoniškių bažnyčioje pamokslai sakyti ir lietuvių kalba, veikė lietuvių organizacijos, Ramaškonyse ir Tusamonyse – Ryto draugijos lietuvių mokyklos. 20 a. pabaigoje lietuviškai kalbėjo tik vyresnioji karta.
598