Artemdė (Artemis, kilm. Artemidos), graikų mitologijoje Olimpo deivė. Dzeuso ir titanidės Leto dukra. Apolono dvynė sesuo. Gimė Asterijos (Delo) saloje. Artemidės įvaizdis sujungė įvairias, t. p. ikigraikiškas dievybes. Ikiolimpinėje mitologijoje derlingumo ir vaisingumo, vėliau gyvulių ir medžioklės, šeimos, nekaltybės ir gimdyvių globėja. Įvairios Graikijos vietovės pabrėždavo skirtingas Artemidės funkcijas, atspindėtas jos apibūdinimuose (Kretoje – Artemidė Britomartidė, nimfa medžiotoja, Spartoje – Artemidė Ortija, medžių ir augalų deivė, Atikoje (Braurone), kur žynės per apeigas rengėsi meškomis, – Artemidė Brauronija). Olimpo mitologijoje populiariausia iš dievų. Dalyvavo gigantomachijoje, trojiečių pusėje Trojos kare, Megaros gyventojams padėjo nugalėti persus. Dar vėliau tapatinta su Mėnulio deive Selene ar net chtonine Hekate. Daugiausia Artemidės šventyklų buvo Arkadijoje ir Peloponese, garsiausia – Efeso (Mažoji Azija), vienas Septynių pasaulio stebuklų. Romėnai Artemidę vadino Diana.

Artemidė (Atika, lekitas, apie 440 prieš Kristų, A. Puškino vaizduojamosios dailės muziejus Maskvoje)

1825