Artilèrijos kòrpusas, 18 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės dalinys. Įsteigtas 1717. Ištakos siejamos su 15–17 a. valdovo patrankininkais ir 1634 įvesta artilerijos generolo pareigybe. Artilerijos. freikompaniją (komandą) sudarė dvi kuopos: kanonierių (40 karių) ir grenadierių (60 karių). Pirmieji buvo artileristai, antrieji taikos metu saugojo artilerijos ūkį, per karą – artileriją nuo priešo puolimo. Freikompanijai vadovavo štabas (artilerijos generolas, pulkininkas, majoras, arsenalo kapitonas, adjutantas ir auditorius). 1717–64 Artilerijos korpusas neturėjo tinkamų pabūklų. Ketverių metų seimo (1788–92) laikotarpiu artilerijos generolo K. N. Sapiegos iniciatyva vietoj 2 įkurta 10 kuopų (1056 kariai), įsteigta puskarininkių artilerijos mokykla. Vilniuje planuota įkurti artilerijos kompleksą; sutrukdė 1792 įsiveržusi Rusijos kariuomenė. Artilerijos korpusas pasižymėjo per 1792 karą su Rusija ir 1794 sukilimą. Per 1794 sukilėlių ir Rusijos kariuomenės mūšį prie Pragos (Varšuvos priemiestis) jis buvo sunaikintas.

2156