Ašiužà (bltr. Hoža, rus. Goža), Ožia, miestelis Baltarusijoje, Gardino rajone, 17 km į šiaurę nuo Gardino; apylinkės centras. Apie 2000 gyventojų (2001). Įsikūrusi Nemuno dešiniajame krante, prie Ašiužos (Ožė, bltr. Hoža, rus. Gožanka) žiočių. Šalia miestelio – 8–7 tūkstantmečio prieš Kristų stovyklavietė.

ISTORIJA. 15 a. žinomas Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras. Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis įkūrė pirmąją katalikų bažnyčią, Aleksandras 1494 patvirtino jai dešimtinę. 1655 Rusijos kariuomenė bažnyčią sudegino, vėliau atstatyta; po I pasaulinio karo perstatyta mūrinė (dabar Šv. Petro ir Povilo); 18 a. prie bažnyčios veikė mokykla. Ašiužos apylinkės nuo seno buvo lietuviškos. Smolenskui patekus į Maskvos priklausomybę (1514) dalis pabėgėlių (egzuliantų) slavų buvo apgyvendinti Ašiužos dvaro žemėse. Nuo 1671 miestelis – seniūnijos centras. Nuo 19 a. vidurio iki 1950 – valsčiaus centras. 19 a. viduryje Ašiuža ir jos apylinkės tebebuvo daugiausia lietuviškos, įėjo į lietuvių kalbos arealą, tačiau baltarusėjo. 20 a. pradžioje lietuviškai dar kalbėjo 1/5 ar 1/6 parapijos žmonių. 1920 Ašiužos apylinkėse vyko Lietuvos ir Lenkijos karinių dalinių susišaudymai. 1920 okupavo Lenkija. 1939 užimta SSRS ir perduota Baltarusijos Sovietų Socialistinei Respublikai. 1942–44 priklausė Lietuvos generalinei sričiai.

598