Ašmenà (bltr. Ašmiany, rus. Ošmiany), miestas Baltarusijoje, Gardino srityje, prie Ašmenos aukštupio ir Vilniaus–Minsko plento, apie 50 km į pietryčius nuo Vilniaus; rajono centras. 15 100 gyventojų (2000). Lengvoji ir maisto pramonė. Kraštotyros muziejus. Mūrinė katalikų bažnyčia (pastatyta 1938).

ISTORIJA. 14 a. 5 dešimtmetyje minimas Vilniaus kunigaikštystės miestas, 1384 – Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras. Po 1387 pastatyta Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo katalikų bažnyčia (viena pirmųjų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje), administruota pranciškonų; 1505 sudegė, atstatyta, 1812 pastatyta mūrinė, 19 a. sunyko. 15 a. per Ašmeną ėjo Hanzos pirklių keliai. 15 a. pradžioje–18 a. pabaigoje Ašmenoje būta rezidencinės pilies. 1432 09 01 čia sąmokslininkai nuvertė nuo sosto Švitrigailą. 1432 12 08 prie Ašmenos įvykoAšmenos mūšis. 16 a. pradžioje miestui suteikta Magdeburgo teisė. 1519 ir 1655 Ašmena buvo užimta rusų kariuomenės, dėl sugriovimų ir nuskurdusių gyventojų 1655, 1661 ir 1677 atleista nuo mokesčių. Nuo 1566 Ašmenos apskrities centras. 1667 pastatyta dominikonų Šv. Mykolo bažnyčia; 1797 sudegė, atstatyta, 1850 uždaryta, 1904–38 atstatyta. 1794 Ašmenoje buvo J. Jasinskio sukilėlių štabas, suformuotas M. K. Oginskio būrys. 1812 Ašmeną užėmė Prancūzijos kariuomenė, vyko mūšiai, dalis miesto sudegė. Per 1830–1831 sukilimą miestą nusiaubė Rusijos kariuomenė, bažnyčioje nužudė apie 150 žmonių. 19 a. 2 pusėje pastatyta stačiatikių cerkvė, smuklė (karčema). Pagal 1920 Lietuvos sutartį su Sovietų Rusija Ašmena atiteko Lietuvai, bet 1920 okupuota Lenkijos. 1939 užimta SSRS, priskirta Baltarusijos Sovietų Socialistinei Respublikai. 1942–44 priklausė Lietuvos generalinei sričiai. 1848 buvo 4115, 1897 – 7124, 1914 – 8200, 1970 – 9621 gyventojas.

Ašmena

LIETUVIAI. Ašmenos apylinkėse nuo seno gyveno lietuviai. Per 17 a. 6 dešimtmečio ir 18 a. pradžios karus, badą ir marą daug gyventojų išmirė. Į jų vietą atkelta gudų. Pirmiausia lietuviai pradėjo slavėti palei Minsko–Ašmenos–Vilniaus traktą, ypač greta Ašmenos. 19 a. viduryje Ašmenos apylinkių žmonės lietuviškai jau nebekalbėjo. Lenkijos statistikos duomenimis, 1919 Ašmenoje buvo 10 lietuvių, 1931 – 6.

598