Assam (angl.; hindi k. Asam, Asãmas), valstija Indijos šiaurės rytuose. Plotas 78 523 km2. 27,2 mln. gyventojų (2002), daugiausia asamų ir bengalų (iš jų 2/3 hinduistai). Centras – Dispuras (7400 gyventojų, 2002), didžiausias miestas – Guvahati (823 800 gyventojų, 2002). Didesniojoje dalyje yra Brahmaputros vidurupio žemuma; yra kalnų (didžiausias aukštis 1359 m). Klimatas subekvatorinis musoninis. Visžaliai ir tropiniai miškai. Kazirangos nacionalinis parkas ir Manaso gamtos rezervatas – Pasaulio paveldo paminklai. Ūkio svarbiausios šakos – arbatžolių perdirbimas (3/4 Indijos eksportuojamos arbatos) ir naftos gavyba (1/6 šalyje gaunamos naftos). Nafta ir gamtinės dujos gaunamos Brahmaputros slėnyje; 2 perdirbimo gamyklos Guvahati. Be to, kasama akmens anglys, silimanitas. Medienos apdirbimas, cemento, naftos chemijos, maisto pramonė. Audimo amatai. Auginama arbatmedžiai (daugiausia Brahmaputros slėnyje; 1/2 Indijos arbatžolių derliaus), džiutas, ryžiai, cukranendrės, vilnamedžiai, vaismedžiai, pupiniai, aliejiniai augalai. Šilkininkystė. Kertamas miškas.

Istorija

1 tūkstantmetyje prieš Kristų buvo vadinama Kamarupa. Nuo 4 a. Assamo teritorijoje buvo Kamarupos valstybė, Guptų imperijos vasalė (nuo 9 a. nepriklausoma). Nuo 10 a. Assamą valdė dažnai besikeičiančios dinastijos. 13 a. iš Birmos įsiveržusios asamų gentys Aukštutiniame Assame sukūrė Assamo valstybę, kuri 16–17 a. atrėmė Didžiųjų Mogolų puolimus bei prisijungė likusį Assamą. 1817 Assamą užkariavo Birma, 1826 – Britų Rytų Indijos bendrovė. 1947 dalis Assamo prijungta prie Rytų Pakistano (dabar Bangladešas); likusioji 1950 paskelbta Indijos valstija. 1956 vietinių tautų reikalavimu iš Assamo teritorijos išskirta Tripuros sąjunginė teritorija (nuo 1972 valstija), 1963 – Nagalando, 1970 – Meghalajos valstijos, 1972 – Arunačal Pradešo ir Mizoramo sąjunginės teritorijos (nuo 1987 valstijos).

Kamarupa