Ãstrachanė (Astrachan), miestas Rusijoje, prie Volgos deltos, apie 70 km nuo Kaspijos jūros; srities centras. 486 100 gyventojų (2000). Upių ir jūrų uostas. Oro uostas. Laivų statyba ir remontas, mašinų gamyba, metalo, medžio apdirbimas, celiuliozės ir popieriaus, baldų, chemijos (stiklo pluošto, gumos), trikotažo, siuvimo, avalynės, maisto (žuvų) pramonė. Medicinos akademija, 5 institutai. Kaspijos jūros žvejybos, žuvų pramonės ir okeanografijos mokslinio tyrimo institutai. Konservatorija, filharmonija. Dramos, jaunojo žiūrovo, lėlių teatrai. Istorijos ir architaktūros muziejus, paveikslų galerija (įkurta 1918). Miesto teisės nuo 1717.

799

Astrachanės architektūra

Astrachanės kremliaus Dievo Motinos Užmigimo, arba Uspenijės, cerkvė (1710, architektas D. Miakiševas)

Kremlius su mūrinėmis sienomis ir bokštais (1580–1620, meistrai M. Veljaminovas, D. Gubastas ir kiti), Švenčiausiosios Trejybės cerkve (1700) ir Dievo Motinos Užmigimo, arba Uspenijės, soboru (1710, architektas D. Miakiševas; su 5 bokštais, gausiai dekoruotu fasadu, atvira arkine galerija). Nuo 20 a. vidurio miestas statomas pagal 1957 bendrąjį planą: suformuotas stačiakampis gatvių tinklas, pastatyta naujų administracinių pastatų, tiltas per Volgą (1952), sutvarkyta Volgos krantinė.

Astrachanės istorija

13 a. minimas totorių kaimas Aštarchanas, esantis Volgos dešiniajame krante. Išaugo į didelį tranzitinės prekybos su Buchara, Chiva, Indija, Persija miestą. Iširus Aukso ordai 1459–1556 buvo Astrachanės chanato sostinė. 1556 prijungta prie Rusijos. 1558 Volgos kairiajame krante pradėta statyti dabartinį miestą. 1670–71 Astrachanė – vienas S. Razino valstiečių sukilimo centrų. 18 a. pradžioje įrengtas uostas, laivų statykla, sukurtas laivynas. Gubernijos centras (1717–85 ir nuo 1807). 19 a. 2 pusėje politinės tremties vieta. Nuo 1870 per Astrachanę gabenta nafta iš Užkaukazės į Rusiją. Per Rusijos pilietinį karą bolševikams 1919 pavyko apginti Astrachanę ir neleisti susijungti A. Denikino ir A. Kolčiako kariuomenėms. Nuo 1943 srities centras.

Lietuviai Astrachanėje

20 a. 5–6 dešimtmetyje mieste ir jo apylinkėse veikė keli lageriai. Viename iš jų 1945–48 buvo laikomi karo belaisviai vengrai, nuo 1947 05 iki 1948 01 kalėjo apie 350 tremtinių iš Lietuvos, daugiausia Vilniaus ir Vilniaus krašto lenkų. Moterys dirbo konservų fabrikuose, vyrai krovė baržas uoste, statė elektrinę. 1947 vasarą ir rudenį apie 190 tremtinių labai sunkiomis sąlygomis (oro temperatūra siekdavo 50 °C) dirbo plytinėje: ruošė ir gabeno molį. Žmonės sirgo tropine maliarija. Lapkritį grąžinti į Astrachanę.

1077