Ãstravas, Biržų miesto dalis Širvėnos ežero šiauriniame krante, prie Apaščios upės. Linų perdirbimo įmonė Biržų linai, audimo ir siuvimo įmonė Siūlas, lentpjūvė Astravas, malūnas. Pradinė mokykla (nuo 1918).

3061

Architektūra

Astravo dvaro rūmai (1842–62, manoma, architektas T. Tišeckis)

Astravo dvaro sodyba – viena raiškiausių 19 a. romantizmo architektūros sodybų Lietuvoje. Išsidėsčiusi Širvėnos ežero pusiasalyje. Sodybą sudaro: į italų vilą panašūs mūriniai rūmai (1842, 1862), du malūnai (vandens malūnas, 1867), žirgynas, vartininko namelis, palivarko namas (1820 – seniausias ansamblyje), arkinis (panašus į romėnų akveduką) tiltas per Apaščią (1860) ir parkas (įkurtas 1851–62). Manoma, kad rūmus projektavo architektas T. Tišeckis. Viduje dviaukštis su 8 kolonomis ir medine drožinėta apdaila vestibiulis. Rūmų prieangį puošusios liūtų skulptūros (išlietos 19 a. viduryje Sankt Peterburge; dabar Astrave jų kopijos) nuo 1937 stovi prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus Kaune. Rūmuose buvo dalis Tiškevičių ir Radvilų archyvo, biblioteka (15–17 a. knygos), archeologijos, etnografijos, dailės kolekcijos (19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje išvežtos į Vilnių ir Paryžių). Parkas (18 ha) mišraus plano.

1688

Istorija

Astravo dvaras žinomas nuo 1617 (priklausė Radvilų giminės Biržų-Dubingių atšakai). Iš Radvilų jį (kartu su Biržais) 1811 nupirko Tiškevičiai, po 1918 iš A. Tiškevičiaus – P. Variakojis. 1918–40 dvaro rūmuose buvo įsikūrusi Biržų kultūros draugija Mūza, turėjusi čia savo klubą, biblioteką ir skaityklą. 1923–24 įsteigtas vilnų verpimo fabrikas, 1930 išplėstas į linų ir pakulų apdirbimo fabriką. 1924 įsteigta pieninė. Per nacių okupaciją 1941 08 Astravo miškelyje buvo sušaudyta apie 3000 žmonių, daugiausia žydų. Nuo 1958 Astravas – Biržų miesto dalis. 1902 dvare buvo 108, 1923 – 509 gyventojai.

2271