Ãstravas (bltr. Astravec, rus. Ostrovec), miestas Baltarusijoje, Gardino srityje, apie 20 km į šiaurę nuo Ašmenos, 45 km į rytus nuo Vilniaus, abipus Aluošos (bltr. ir rus. Loša) upės; rajono centras. Apie 10 000 gyventojų (2017). Maisto pramonė. Astravo gyvenvietė ir dvaras vardą gavo nuo salos (rus. ostrov), kurią juosė 3 sutekantys upeliai. 1468 Jurgis Goštautas Astravo dvare pastatydino pirmąją katalikų bažnyčią. 1474 Kijevo vaivada Martynas Goštautas čia įsteigė dominikonų vienuolyną. 1537 Astravas atiteko Naugarduko vietininkui Stanislovui Goštautui. Apie 200 metų priklausė Korsakams. Rusijos imperijos ir Lenkijos valdymo metais priklausė Vilniaus apskrities Varnionių valsčiui. 1939 užimtas SSRS, priskirtas Baltarusijos Sovietų Socialistinei Respublikai. 1942–44 per nacių okupaciją priskirtas Lietuvos generalinei sričiai (Svierių apskričiai). Po II pasaulinio karo tapo rajono centru, gavo miesto tipo gyvenvietės teises. Miesto teisės nuo 2012.

2271

Lietuviai

Astravo apylinkės nuo seno buvo gyvenamos lietuvių. Jos įėjo į ištisinį lietuvių kalbos arealą. Gyvenviečių pavadinimai lietuviški. 19 a. viduryje Astravas atsidūrė lietuvių ir baltarusių (gudų) kalbų paribyje: parapijos pietinė dalis jau buvo gerokai subaltarusėjusi, o šiaurinė dalis tebebuvo lietuviška. Tada lietuviškai kalbėjo apie 60 % parapijos žmonių. 19 a. 2 pusėje pradėjo baltarusėti ir parapijos šiaurinė dalis. Prieš I pasaulinį karą lietuviškai kalbėjo parapijos šiaurės rytuose (Gervėčių pusėje). Po II pasaulinio karo ir čia lietuviškai mokėjo tik vyresnioji karta.

598