Astrid Lindgren

Lindgren Astrid (Astrida Lndgren) 1907 11 14Vimmerby (Smålando lenas) 2002 01 28Stokholmas, švedų rašytoja. 1923 baigė bendrojo lavinimo mokyklą. 1924–26 dirbo laikraštyje Vimmerby Tidning (jame buvo paskelbti pirmieji A. Lindgren kūriniai). 1946–70 dirbo redaktore didžiausioje Švedijos vaikų literatūros leidykloje Rabén & Sjögren. Autorę labiausiai išgarsino knyga Pepė Ilgakojinė (Pippi Långstrump 1945) ir jos tęsiniai Pepė Ilgakojinė iškeliauja į užsienį (Pippi Långstrump går ombord 1946) ir Pepė Ilgakojinė Pietų jūrose (Pippi Långstrump i Söderhavet 1948; lietuvių kalba visos trys 1991 42007). Šis kūrinys apie lakios vaizduotės mergaitę dėl komiškos hiperbolės ir sąlygiškumo priartėja prie literatūrinės pasakos žanro, nors daugiausiai vaizduojama tikroviška aplinka. Stebuklais, neįmanomybėmis, ekscentriškomis išdaigomis vaiko kasdienybė supasakinama knygose Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo (Lillebror och Karlsson på taket 1955, lietuvių kalba 1958), Karlsonas, kuris gyvena ant stogo, vėl atskrido (Karlsson på taket flyger igen 1962), Karlsonas, kuris gyvena ant stogo, vėl krečia išdaigas (Karlsson på taket smyger igen 1968, visos trys lietuvių kalba 1974 102017). Kitose apysakose pasakose vyrauja psichologinis dramatizmas, egzistenciniai klausimai, filosofinė problematika. Mijo, mano Mijo (Mio min Mio 1954, lietuvių kalba 1994 42016) svarbiausias personažas našlaitis patenka į anapusinį pasaulį, kuriame gausu etnografinių detalių, Biblijos motyvų, čia jis sutinka savo tėvą, įveikia blogio riterį Kato. Broliai Liūtaširdžiai (Bröderna Lejonhjärta 1973, lietuvių kalba 1979 42007), parašyti vaikų literatūrai tuomet nebūdinga mirties tema, sukėlė visuomenės diskusijas. Tariamame pomirtiniame Nangijalos pasaulyje herojai kaunasi su amžinuoju blogiu, išsaugo ištikimybę, bręsta psichologiškai. Kūrinys poetiškas ir alegoriškas, būdinga nuotykių literatūros ir detektyvo bruožai. Trilogijai Didysis seklys Bliumkvistas (Mästerdetektiven Blomkvist 1946, lietuvių kalba 1996), Pavojingas Kalio Bliumkvisto gyvenimas (Mästerdetektiven Blomkvist lever farligt 1951, lietuvių kalba 1997 22002; abi lietuvių kalba pavadinimu Kalio Bliumkvisto nuotykiai 1961 32017), Kalis Bliumkvistas ir Rasmusas (Kalle Blomkvist och Rasmus 1953, lietuvių kalba 1997 22002; lietuvių kalba pavadinimu Baltosios Rožės riteris 1959) būdinga dinamiškas intriguojantis siužetas, nusikaltimo motyvas glaudžiai susietas su kasdieniais vaikų žaidimais, sukurti psichologiškai motyvuoti paveikslai, išryškinti draugiški tėvų ir vaikų santykiai. Vaiko troškimą turėti šeimą, namus rašytoja pabrėžė apysakoje Rasmusas klajūnas (Rasmus på luffen 1956, lietuvių kalba 1965 82017), kurioje t. p. yra detektyvo elementų. Daugelis realistinių bruožų kūrinių (Mes, Padaužų kaimo vaikai / Alla vi barn i Bullerbyn 1947, Dar apie Padaužų kaimo vaikus / Mera om oss barn i Bullerbyn 1949, Padaužų kaime vienos linksmybės / Bara roligt i Bullerbyn 1952, visos trys lietuvių kalba pavadinimu Padaužų kaimo vaikai 1996 52015, Vaikai iš Pramuštgalvių gatvės / Barnen på Bråkmakargatan 1958, lietuvių kalba 2000 22006, Lota iš Pramuštgalvių gatvės / Lota på Bråkmakargatan 1961 lietuvių kalba 2000 52015, Madikė / Madicken 1960, Madikė ir Junibakeno Bubulis / Madicken och Junibackens Pims 1979, abi lietuvių kalba pavadinimu Mūsų visų Madikė 1997 72018, Emilis iš Lionebergos / Emil i Lönneberga 1963, Naujos Emilio iš Lionebergos išdaigos / Nya hyss av Emil i Lönneberga 1966, Emilis tebegyvena Lionebergoje / Än lever Emil i Lönneberga 1970, visos trys lietuvių kalba 1993 62008, Mes Varnų saloje / Vi på Saltkråkan 1964, lietuvių kalba 1987 122017) pagrįsti autentiškais vaikystės atsiminimais, juose vaizduojama harmoninga, saugi, kartais net idiliška vaikystė, kupina žaidimų, tariamų, komiškų tarpusavio konfliktų, meilės gamtai bei gyvūnijai, išskirtinės šeimyninės darnos, nors vaizduojamas ir socialinis gyvenimas. Vienoje paskutinių ir reikšmingiausių knygų Ronja plėšiko duktė (Ronja Rövardotter 1981, lietuvių kalba 1985 162017) A. Lindgren apibendrino visos savo kūrybos patirtį, darniai sulydė pasakos ir realistinės apysakos, šeimos, meilės, plėšikų, nuotykių, psichologinio romano, kitus žanrinius tipus, sukūrė įsimintinus vaikų ir suaugusiųjų paveikslus. Lietuvių kalba dar išleista pasakų knyga Nykštukas Nilsas (1969 22012), nuotykių knyga Meilės aukų gelbėtojai (1998), vaikystės prisiminimų ir esė knyga Samuelis Augustas iš Sevedstorpo ir Hana iš Hulto (2002), rinkinys Papieviai (2006), apysakos Kerstina ir aš (2008 32019), Lota moka važiuoti dviračiu (2012), Rasmusas, Pontusas ir Tukeris (2012), apsakymų rinkinys Smarkuolė Kaisa (2012), apysaka Brita Mari išlieja širdį (2015), dienoraštis Karo dienoraščiai, 1939–1945 (2018). Pagal A. Lindgren kūrinius Lietuvoje pastatyta spektaklių, sukurtas filmas, radijo vaidinimas.

A. Lindgren kūryba padarė perversmą švedų vaikų literatūros ir pedagogikos istorijoje, ji išaukštino vaiko asmenybę, vaikystę apskritai, turėjo įtakos pasaulinės vaikų literatūros raidai. Iš viso parašė virš 40 knygų, t. p. tekstų paveikslėlių knygoms, dauguma kūrinių ekranizuota, pagal juos statomi spektakliai. Kūryba išversta į daugiau kaip 70 kalbų. Po autorės mirties Švedijos vyriausybė įsteigė Astridos Lindgren atminimo premiją (pinigine išraiška beveik prilygsta Nobelio literatūros premijai), skiriamą pasaulio vaikų rašytojams ir knygų iliustruotojams. Anderseno premija (1958).

2013