Astrynà, miesto tipo gyvenvietė Gardino srityje, Ščiutino rajone, 47 km į rytus nuo Gardino, prie Astrynos upės. 2400 gyventojų. (2001). Plentai į Gardiną, Ščiutiną, Eišiškes. Statybinių medžiagų gamyba, medžio apdirbimo, maisto pramonė.

799

ISTORIJA. Astryna buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vilniaus vaivadijos Lydos apskrities (pavieto) seniūnijos centras. 1508 seniūnu buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paiždininkis T. Chreptavičius. 1641 Abiejų Tautų Respublikos valdovas Vladislovas Vaza Astrynai suteikė Magdeburgo teisę ir herbą. 1666 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris K. Pacas pastatydino pirmąją (medinę) katalikų bažnyčią (atstatyta 18 a. pabaigoje, 1933 pastatyta nauja). Veikė ir unitų bažnyčia. 1771 vietovė priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės instigatoriui A. Zenkavičiui. Nuo 1793 Astryna – valsčiaus centras. 1795–1915 priklausė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijos Lydos apskričiai; buvo pastatyta stačiatikių mūrinė Atsimainymo cerkvė ir medinė koplyčia. 1921–39 valdė Lenkija. 1939 Astryna užimta SSRS ir priskirta Baltarusijos Sovietų Socialistinei Respublikai. 1954–60 Vosyliškių rajono centras. 1859 buvo 970, 1866 – 1196, 1882 – 1984, 1897 – 2410, 1921 – 1574 gyv.

LIETUVIAI. Prieš prasidedant lietuvių slavėjimui Astrynos apylinkės buvo etnolingvistinė lietuvių ir baltarusių riba. Lietuviai gyveno valsčiaus šiaurinėje ir šiaurės rytinėje dalyje (ten vyrauja katalikai). Apie Astrynos lietuvius užsimenama 20 a. pradžios lietuvių spaudoje.

598