Ašras, Asras, senovės Asirijos miestas Tigro dešiniajame krante (dabartinio Kalat Šarkato griuvėsiai Irake). Nuo 4 tūkstantmečio pr. Kr. čia buvo churitų, semitų, akadų gyvenvietė, tranzitinės prekybos centras. Šaltiniuose minimas maždaug nuo 2300 prieš Kristų. 3–2 tūkstantmetyje pr. Kr. Ašūras buvo miestas valstybė. Valdė renkama taryba, sudaryta iš limu (iždo priežiūra) ir ukulo (teismas, administracija). Nuo 18 a. pr. Kr. priklausė amoritams ir Babilonijai, 16–15 a. pr. Kr. – Mitanijai. 14 a. pr. Kr. tapo pirmąja Asirijos sostine; atleistas nuo mokesčių ir duoklių. 9 a. pr. Kr. nustojo būti karaliaus rezidencija. 614 pr. Kr. sugriautas medų. Apie 2–1 a. pr. Kr. buvo partų miestas. 1821 pirmasis Ašūro griuvėsius pradėjo kasinėti anglų keliautojas Q. Shargatas. Vėliau juos tyrė archeologai anglas A. H. Layardas (1845–47) ir vokiečiai R. Koldewey (1855–1925), W. Andrae (1903–14). Atidengti dvigubų miesto sienų su bokštais fragmentai, rūmų liekanos, turtinga biblioteka, Ašūro ir Ištarės (3 tūkstantmečio pr. Kr. pradžia) šventyklos, Šamašo ir Sino (17 a. pr. Kr.), t. p. Anu ir Adado (11 a. pr. Kr.) 2 dvigubos šventyklos, didžiulis kvadratinio plano zikuratas iš Tukultininurtos I laikų (1260–1232 pr. Kr.), gyvenamųjų ir prekybos kvartalų, partų laikų akmeninių skulptūrų.

1049