Ašurbanipãlas (akadų k. Ašur‑bani-apli, gr. Sardanapalos), Asirijos karalius (668–apie 627 pr. Kr.). Asarhadono sūnus. Karinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis siekė išsaugoti galingą valstybę, kurią pavergtos tautos praminė Liūtų urvu. Atrėmė skitų, kimerų, medų, persų puldinėjimus. 653–652 išardė savo brolio, Babilonijos valdovo Šamašumukino sąjungą su medais, elamitais, aramėjais, 648 užėmė Babiloną. Siaubė Elamą (655, 646, 639) ir Sūzus (655, 639 sugriovė). 667 nuslopino sukilimą Egipte, bet egiptiečiai sudarė sąjungą su Lydija ir apie 655 galutinai išsilaisvino. Ašurbanipalas buvo išsilavinęs. Jo įsakymu surinkta istorijos, mokslo, religinių raštų (molinėse lentelėse) ir įkurta biblioteka. Per 1849–54 archeologinius kasinėjimus ji rasta Ninevėje (dalis saugoma Britų muziejuje Londone).

1049