Atilà (lot. Attila) ? 453, hunų genčių sąjungos vadas (434–453). 443 nužudęs vyresnįjį brolį Bledą vienas valdė teritoriją tarp Reino vakaruose, Baltijos jūros ties Danija šiaurėje, Dunojaus pietuose ir Persijos valdų prie Kaspijos jūros. Valstybės centras – Panonijoje (dabartinė Vengrija). 434 Margo (dabartinis Požarevacas) taikos sutartimi Atila privertė Rytų Romos imperiją padvigubinti metinę duoklę iki 300 kg aukso. 441–443 vėl puolė Balkanuose, duoklę patrigubino. 447 nužygiavo iki Termopilų. Vakarų Romos imperatoriui atšaukus dukters Honorijos ir Atilos sužadėtuves bei kilus kitiems nesutarimams 451 puolė Galiją. Flavijaus Aecijaus vadovaujami romėnai ir vestgotų karalius Teodorikas I sustabdė Atilą Katalauno laukų mūšyje. 452 hunų antpuolis Apeninuose nepavyko dėl Italijoje siautusio maro ir bado. Kitąmet vėl pulti Atila nespėjo; mirė vestuvių naktį. Valstybę pasidalijo sūnūs.