Atlántas (Atlas, kilm. Atlantos), graikų mitologijoje – titanas. Titano Japeto ir nimfos Klimenės sūnus. Prometėjo ir Epimetėjo brolis. Plejadžių, Hiadžių ir Hesperidžių tėvas. Pasak Hesiodo, titanams pralaimėjus kovą prieš dievus Atlantas privalėjo laikyti dangaus skliautą anapus vakarinio Žemės horizonto, netoli Hesperidžių sodo. Pasirodžius G. Mercatoriaus veikalui Atlasas, arba Kosmografiniai svarstymai apie pasaulio sutvėrimą ir dabartinį jo pavidalą (Atlas, sive Cosmographicae meditationes de fabrica mundi et fabricati figura 1595), kurį puošė Žemę laikančio Atlanto atvaizdas, žemėlapių rinkinius pradėta vadinti atlasais. Nuo Atlanto vardo kilo Atlaso kalnų (Šiaurės Afrika) pavadinimas.
Atlantas (marmuras, graikų originalo romėnų kopija, apie 110, Nacionalinis Neapolio archeologijos muziejus)
G. Mercatoriaus veikalo Atlasas, arba Kosmografiniai svarstymai apie pasaulio sutvėrimą ir dabartinį jo pavidalą (Atlas, sive Cosmographicae meditationes de fabrica mundi et fabricati figura 1595) pirmas lapas