Aukusti Robert Niemi

Niemi Aukusti Robert (Augustas Robertas Nemis) 1869 07 25Lemu (prie Turku, Suomija) 1931 10 28Helsinkis, suomių tautosakininkas. Filosofijos daktaras (1899). Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras (1923).

Išsilavinimas ir visuomeninė veikla

1891 baigė Helsinkio universiteto Istorijos ir filosofijos fakultetą. Nuo 1899 dėstė tautosaką Helsinkio universitete; profesorius (1918). 1900–09 ėjo Suomių literatūros draugijos sekretoriaus pareigas. Lietuvių mokslo draugijos narys (1910). Lietuvių–suomių susiartinimo draugijos garbės daktaras. 1931 Helsinkyje įsteigė Suomių–lietuvių draugiją.

Mokslinė veikla

Rinko tautosaką Suomijoje, Karelijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje. Tyrinėjo epo Kalevala runas, jų kilmę, paplitimą, ryšius su kitų tautų liaudies kūryba. Parašė studijas Kalevalos sudėtis (Kalevalan kokoonpano 1898), Senojo suomių runų metro kilmė (Vanhan suomalaisen runomitan synnystä 1918, lietuvių kalba 1996). Tautosakos darbuose A. R. Niemi daugiausia rėmėsi istoriniu geografiniu metodu. Parengė leidinį Senosios suomių tautos runos (Suomen kansan vanhat runot 9 t. 1908–31).

Lietuvių tautosakos rinkimas

Lietuvių liaudies dainas pradėjo tyrinėti 1889. Lietuvoje A. R. Niemi lankėsi 1900, 1902, 1909–1912 (1909–10 lankėsi ir Mažojoje Lietuvoje, Tilžėje, bendravo su V. Kalvaičiu) ir 1919. Bendravo su A. Smetona, J. Basanavičiumi, P. Vileišiu, J. Tumu‑Vaižgantu, A. Jakštu, Vilniuje tvarkė Lietuvių mokslo draugijos tautosakos archyvą. Dainas rinko Šiaurės Lietuvoje (Biržų, Kupiškio apylinkėse), Dzūkijoje. Užrašė 3644 dainas, jų dalį (1459 dainas ir 26 melodijas) kartu su A. Sabaliausku paskelbė rinkinį Lietuvių dainos ir giesmės šiaurrytinėje Lietuvoje (1912). Į fonografo velenėlius A. R. Niemi užrašė apie 500 lietuvių liaudies dainų melodijų. Užrašė lietuvių liaudies vestuvių papročių (studija Lietuviški vestuvių papročiai / Liettualaisia häätapoja 1914, lietuvių kalba 1996).

Lietuvių tautosakos ir literatūros tyrinėjimai

Veikale Lietuvių liaudies dainų tyrinėjimai (Tutkimuksia liettualaisten kansanlaulujen alalta 1913, lietuvių kalba 1932 21996) analizavo lietuvių liaudies dainų kilmę, ryšius su latvių ir suomių liaudies dainomis. Tyrinėdamas lietuvių dainas gilinosi į senąją lietuvių religiją ir mitologiją. Paskelbė studijas Lietuvių literatūra (Liettualainen kirjallisuus 1925), Iš lietuvių tautosakos (Liettualaisen kannsantietouden alalta 1928, abi lietuvių kalba 1996).

Kita veikla

Padėjo A. Sabaliauskui išleisti lietuvių dainų melodijas (knyga Lietuvių dainų ir giesmių gaidos / Mélodies des chansons populaires lithuaniennes 1916), versti Kalevalą (vertimas išleistas 1922). Lietuvos vyriausybės prašymu 1919 parengė Lietuvos švietimo reformos projektą (knyga Medžiaga Lietuvos mokyklų reformai 1920).

Atminimo įamžinimas

1933 lietuviai jam Hietaniemi kapinėse Helsinkyje pastatė antkapinį paminklą.

Apdovanojimai

Gedimino 3 laipsnio ordinas (1928).

P: A. R. Niemi Lituanistiniai raštai / sudarė S. Skrodenis Vilnius 1996.