Avestà, senovės persų religinių tekstų rinkinys, zoroastrizmo šventraštis. Senovės iranėnų legendos ir žynių pasakojimai buvo užrašyti 6–4 a. prieš Kristų. Pirmasis Avestos tekstas beveik sunaikintas Aleksandrui Makedoniečiui užkariavus Persiją (334 prieš Kristų). Rekonstruota ir papildyta Avesta nukentėjo per arabų užkariavimus 7 amžiuje. Kodifikuota valdant Sasanidams (3–7 amžius). Išliko 5 knygos (manoma, kad buvo 21): Jasnai (seniausia, joje yra psalmės ir Zaratustros himnai, vadinamosios gatos), Visperadas (liturginiai tekstai), Vendidadas (kanoninė teisė, įvairūs užkeikimai, kosmogoniniai mitai, medicinos ir gyvulininkystės žinios), Jaštai (maldos dievybėms, giesmės gamtos stichijoms; pateikta daugiausia žinių apie iranėnų mitologiją iki Zaratustros), Chorda Avesta (Mažoji Avesta – kasdienių maldų rinkinys). Avesta – senovės iranėnų silabinės poezijos pavyzdys. Avestai priskiriami ir jos komentarai (zendai), parašyti vidurine persų kalba (pehlevi). Išverstą į prancūzų kalbą Avestą pirmą kartą Europoje išleido A. Anquetilis-Duperronas 1771 (vertimas į lietuvių kalbą 1991).

2271