Barbora Didžiokienė

Didžiokenė Barbora 1896 12 12Sankt Peterburgas 1976 08 18Dovainonys (palaidota Kruonyje), lietuvių tapytoja, scenografė. Rusė. 1914–15 mokėsi Dailei skatinti draugijos, 1917 Štiglico techninio piešimo mokyklose Sankt Peterburge, lankė privačias dailės mokyklas (mokėsi pas V. Didžioką) ir studijas. 1918–19 mokėsi Proletkulto mokykloje Smolenske. Nuo 1921 gyveno Lietuvoje. Nuo 1923 dalyvavo parodose; individuali šaržų paroda Kaune (1932); pomirtinė Kaune (1996). 1946–54 dirbo piešimo mokytoja Rumšiškių vidurinėje mokykloje.

B. Didžiokienė. O. Dubeneckienė Pjero kostiumu (guašas, 1922, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus)

Nutapė portretų (J. Tumo-Vaižganto, 1925), natiurmortų (Dvi kaukės, Ekrano gražuolė 1927, Natiurmortas 1957), peizažų, figūrinių kompozicijų. Sukūrė scenovaizdžių (P. Čaikovskio Spragtukas 1928), operos spektaklių kostiumų (C. O. E. Nicolai Vindzoro šmaikštuolės, pagal W. Shakespeare’ą, 1928, B. Smetanos Parduotoji nuotaka 1934), iliustracijų (J. F. Cooperio romanams), lėlių, šaržų, lošiamųjų kortų. Kūriniai dekoratyvūs, manieringi, ekspresyvios tapysenos; turi primityvizmo bruožų, natiurmortai dažniausiai siužetiniai. Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.

P: Barbora Didžiokienė / sud. K. Martinkevičienė Kaunas 1996. L: Barbora Didžiokienė: Mažosios dailininkės prisiminimai / sud. R. Rachlevičiūtė Vilnius d. 1 2011, d. 2 2015.

2103