Dalia Dilytė-Staškevičienė

Dilýtė-Staškẽvičienė Dalia 1944 06 22Kraštai (Svėdasų vlsč.), lietuvių literatūrologė, vertėja. Dr. (hum. m.; filol. m. kand. 1989). 1966 baigusi Vilniaus universitete klasikinę filologiją, jame dėstė iki 2007; docentė (1990). Parašė knygas Heladės šviesa (1994 22012, estų kalba 1996), Antikinė literatūra (1997, papildytas leidimas 2005), Amžinoji Roma (1998 22012), Atrium scientiarum antiquarum et novarum (2001), Kristijonas Donelaitis ir Antika (2005), Kristijono Donelaičio pasakėčios (2014), straipsnių apie antikinę literatūrą ir kultūrą, romaną Filosofo žmona (2016). Išvertė Tacito (Analai 1972), Senekos (Laiškai Lucilijui 1986 32016, Diatribės 1997, drama Oktavija 2016), Tibulo (Elegijos 1993), Cicerono, Tertulijono, Eriugenos, Erazmo Roterdamiečio, M. Liuterio, P. Melanchthono, F. Bacono, T. Hobbeso, B. Spinozos, G. W. Leibnizo, A. G. Baumgarteno veikalų ištraukas. Sudarė knygas Antikos pedagogai (1991), Romėnų literatūros chrestomatija (su E. Ulčinaite, 1992), Graikų literatūros chrestomatija (2008). Parašė kūrinių vaikams Pasakos apie Lietuvos istoriją (2012 22013), Pasakos apie traktorių (2015), Gedimino paslaptis (2017), Senovės graikų pasakos (2018). Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2011). Šv. Jeronimo premija (2014). Lietuvos mokslo premija (2016).

Dilytė; Staškevičienė

2271