namai Detmoldo senamiestyje

Detmold (Dètmoldas), miestas Vokietijos šiaurės vakaruose, Šiaurės Reino‑Vestfalijos žemėje, į pietryčius nuo Bielefeldo; apygardos centras. 74 400 gyventojų (2003); priklauso Bielefeldo aglomeracijai. Detmoldas įsikūręs Teutoburgo Miško kalnų šiaurės rytinėje papėdėje, prie Werrės upės (Weserio intakas). Baldų, maisto, elektrotechnikos, odos pramonė, metalo apdirbimas. Turizmas. Architektūros, Javų perdirbimo mokslinio tyrimo institutai. Vėlyvosios gotikos bažnyčia (14–16 a.), renesansinė pilis (1549; dabar joje gobelenų muziejus), Naujieji rūmai su parku (1718, išplėsti 1850; dabar juose Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės muziejus ir Muzikos akademija), klasicistinė rotušė (1830), 16–17 a. namai. Netoli Detmoldo yra Vestfalijos buities muziejus po atviru dangumi (skansenas).

Istorija

9 po Kr. Detmoldo (tada vadinto Teotmaliu) apylinkėse germaniškos cheruskų genties vadas Arminijus sumušė romėnus (mūšiui atminti 5 km į pietvakarius nuo Detmoldo 1838–75 pastatyta 57 m aukščio Arminijaus statula, skulptorius E. von Bandelis), 783 vyko mūšis tarp Karolio Didžiojo ir saksų kariuomenių. Nuo 12 a. Lippės grafystės, vėliau apygardos centras. 1350 gavo miesto teises.

Lietuviai

1945–46 Detmolde veikė lietuvių karo pabėgėlių stovykla (daugiau kaip 400 žmonių; dalis gyveno tarptautinėje stovykloje kareivinėse, kiti – mieste ir Hiddesene, šalia jo). Detmoldo lietuvių komitetas (vadovai K. Vencius, vėliau J. Leimonas) iki 1946 01 buvo ir Lietuvių sąjungos Britų zonoje centras. 1946 apie 150 lietuvių perkelta į Greveną, kiti į Augustdorfą (14 km nuo Detmoldo); Britų zonos lietuvių centrinės įstaigos liko Detmolde; veikė Baltų gerovės, švietimo ir darbo organizacijos (Baltų centrinės tarybos) lietuvių skyrius (1946 pakeitė Lietuvių sąjungos Britų zonoje centrą), Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, BALF, Amerikos katalikų vyskupų tarybos įgaliotinių (J. Šernaitis, L. Dymša) įstaigos. 1945–46 veikė Detmoldo lietuvių gimnazija (direktorius P. Keblinskas; 1946 branduolys perkeltas į Greveną, iš kitos dalies išaugo Augustdorfo lietuvių progimnazija, vėliau – gimnazija), pradinė mokykla. Lietuvių vaikų darželiai veikė Detmolde ir Hiddesene. 1946 buvo surengti vaikų darželio auklėtojų, nuolat veikė anglų kalbos, vairavimo kursai. Aktyviai veikė skautai ir ateitininkai. Detmolde buvo įsikūręs Šiaurės Reino-Vestfalijos lietuvių dekanatas (dekanas prelatas I. Starkus). Veikė lietuvių dramos teatras Aitvaras, operos kolektyvas (1947 Detmoldo Casino teatre pastatė G. Rossini Sevilijos kirpėją). 1946–49 ėjo Britų zonos lietuvių savaitraštis Lietuvių žodis (redaktoriai J. Kardelis, P. Naujokaitis, B. Aušrotas); leistas vaikų laikraštis Saulutė (redaktorius A. Giedraitis-Giedrius), Skautų aidas (redaktorius A. Krausas), neperiodinis literatūros žurnalas Tėvynės šešėlyje (redaktorius R. Spalis; išėjo 3 numeriai). Čia išspausdintas Mažosios Lietuvos almanachas Krivulė (redaktorius A. Puskepalaitis), lietuviškų knygų. Prie Baltų centrinės tarybos veikė lietuvių biblioteka; sudaryta 17 kilnojamųjų knygynėlių (14 300 knygų) Britų zonos stovykloms. 1946–53 Detmolde gyveno Vydūnas. 1949–50 dauguma lietuvių iš Detmoldo ir apylinkių išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir kitas šalis.