Deventeris prie IJsselio upės

Deventer (Dèventeris), miestas Olandijoje, į rytus nuo Apeldoorno, prie IJsselio upės. 87 200 gyventojų (2003). Upių uostas (nuo 9 a.). Per Deventerį eina Utrechto–Enschedės geležinkelis ir plentas. Poligrafijos (nuo 17 a.), chemijos, tekstilės (kilimų, gobelenų), maisto (meduolių kepimo) pramonė, dviračių, metalinės taros gamyba. Gyvulių prekyba. Aukštesnioji žemės ūkio mokykla. Biblioteka (yra 10 a. rankraščių). Žaislų, tropinės žemdirbystės muziejai. Bažnyčios: romaninė gotikinė Kalno (Šv. Mikalojaus; 12–15 a.), vėlyvosios gotikos Didžioji (Šv. Lebuino; 15–16 a.) su romanine kripta (11 a.). Vėlyvosios gotikos miesto svarstyklių pastatas (1531; dabar istorijos muziejus); rotušė (13 a., fasadas 1694), renesansiniai namai (16–17 a.).

Istorija

8 a. įsikūrė aplink šv. Lebuino pastatytą koplyčią. 778 nusiaubtas saksų, 882 – vikingų. 1046 Šv. Romos imperatorius Henrikas III padovanojo miestą Utrechto vyskupui. Viduriniais amžiais Deventeris buvo Hanzos prekybinės sąjungos narys; jam priklausė džiovintų menkių prekybos monopolis. Mieste studijavo Erazmas Roterdamietis ir būsimasis popiežius Hadrijonas VI. Maždaug nuo 1500 Deventeris – knygų spausdinimo centras. Per Nyderlandų nepriklausomybės karą kovojo Ispanijos pusėje. 17 a. Deventeris buvo geležies rūdos gavybos ir lydymo centras. 1795 apiplėštas Prancūzijos revoliucinės kariuomenės.