Deviñtinės, Švč. Krstaus Knas ir Kraũjas, Katalikų Bažnyčios šventė Švenčiausiojo Sakramento (Jėzaus Kristaus Kūno) garbei. Pradedamos švęsti devintą savaitę po Velykų (iš čia pavadinimas) ketvirtadienį (kai kuriose šalyse ir Lietuvoje keliamos į sekmadienį) iškilminga procesija, kurios metu garbinamas Švenčiausiasis Sakramentas. Devintinės trunka aštuonias dienas.

Istorija

Devintinės pradėtos švęsti 1246 Lježo vyskupijoje. 1264 popiežius Urbonas IV bule Transiturus nurodė devintines švęsti visoje Bažnyčioje; apie 1312 patvirtino popiežius Klemensas V.

Devintinių Mišių ir liturgijos tekstus sukūrė Tomas Akvinietis.

Tradicija Lietuvoje

Lietuvoje per devintines bažnyčios puošiamos lauko žolių, medžių lapų vainikais, berželiais (rečiau ąžuoliukais). Paskutinę Devintinių dieną bažnyčiose šventinami žalumynai. Anksčiau juos naudodavo gydymui, kišdavo į pastogę, kad žaibas netrenktų, jais aprūkydavo mirusįjį. Piemenys vainikuodavo karves. Liaudiškuose Devintinių papročiuose vyrauja skaičius 9 (pindavo po 9 vainikus, kepdavo 9 pyragėlius).

140