Didysis Magelano Debesis

Didỹsis Magelãno Debess, dangaus pietinės hemisferos netaisyklingoji galaktika, viena artimiausių (atstumas apie 160 000 l.y.) mūsų Galaktikos palydovių; skersmuo apie 33 000 l.y., masė apie 20 mlrd. M(M – Saulės masė). Didžioji dalis žvaigždžių ir tarpžvaigždinės medžiagos telkiasi Didžiojo Magelano Debesies skersėje bei diske, mūsų atžvilgiu pasvirusiame apie 40° kampu. Seniausių Didžiojo Magelano Debesies žvaigždžių populiacijų amžius apie 10 mlrd. metų. Kai kurių kamuolinių žvaigždžių spiečių amžius siekia apie 15 mlrd. metų, tačiau aktyvūs žvaigždėdaros procesai tebevyksta. Didžiojo Magelano Debesies žvaigždžių populiacijoms būdingas apie 2,5 karto mažesnis negu Saulėje sunkesnių už helį cheminių elementų ir vandenilio masių santykis. Šiuo metu žinoma daugiau kaip 1500 Didžiojo Magelano Debesies žvaigždžių spiečių. Dauguma Didžiojo Magelano Debesies kamuolinių žvaigždžių spiečių yra jaunesni (mažiau kaip 10 mlrd. metų) už mūsų Galaktikos kamuolinius žvaigždžių spiečius; maždaug pusė jų jaunesni negu apie 1,5 mlrd. metų. Didįjį Magelano Debesį su Mažuoju Magelano Debesiu jungia neutralaus vandenilio juosta, vadinama Magelano tiltu. Nuo Magelano Debesų mūsų Galaktikos link nutįsęs Magelano srautas – neutralaus vandenilio uodega. Manoma, kad Magelano tiltas ir Magelano srautas susiformavo dėl Magelano Debesų ir mūsų Galaktikos tarpusavio gravitacinės sąveikos, atitinkamai prieš apie 0,2 ir apie 1,5 mlrd. metų. Magelano vardu pavadino ir aprašė F. Magelano kelionės aplink pasaulį (1519 09–1521 03) dalyvis A. Pigafetta (Italija).

2278