Didžióji Lénkija (Wielkopolska), istorinė sritis.
Didžiosios Lenkijos samprata ilgainiui kito. 9–10 a. Didžioji Lenkija – Piastų dinastijos kunigaikščių valdomų polianų teritorija prie Wartos vidurupio, Lenkijos valstybės branduolys. Čia įkurti pirmosios Lenkijos vyskupijos (Poznanė, 968) ir arkivyskupijos (Gniezno, 1000) centrai.
15 a. susiformavus Didžiosios Lenkijos generaliniam seimeliui atsirado kita, platesnė, Didžiosios Lenkijos sąvoka: be Poznanės ir Kaliszo vaivadijų, jai priskirtos Mazovijos, Kujavijos ir Karališkosios Prūsijos vaivadijos.
Po Abiejų Tautų Respublikos I (1772) ir II (1793) padalijimų Didžioji Lenkija atiteko Prūsijai. 1807–15 priklausė Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 – vėl Prūsijai. Čia sudaryta Poznanės didžioji kunigaikštystė, po 1848 sukilimo vadinta Poznanės provincija. Nuo 1919 beveik visa, nuo 1945 – visa Didžioji Lenkija priklauso Lenkijai.