Didžióji Viktòrijos dykumà (Great Victoria Desert), smėlingoji dykuma Australijos pietuose, Pietų ir Vakarų Australijos valstijose. Plotas apie 300 000 km2; didžiausias plotis 55 km, aukštis 150–300 metrų. Didžioji Viktorijos dykuma šiaurėje susisiekia su Gibsono dykuma, pietuose – su Nullarboro lyguma, rytuose – su Stuarto kalnagūbriu.
Smėlio kauburių grandinės (kauburių vidutinis aukštis 10–30 m); kauburiai ištįsę vyraujančių vėjų kryptimis (iš vakarų ir šiaurės vakarų į rytus ir pietryčius). Daug mažų druskingų ežerų. Klimatas tropinis žemyninis. Per metus iškrinta 125–250 mm kritulių. Vasarą vidutinė oro temperatūra 32–40 °C, žiemą – 18–23 °C. Per metus būna 15–20 audrų. Tarp smėlio kauburių auga varpinės žolės (jos sutvirtina kauburius), akacijos, žemaūgiai eukaliptai. Gyvena dingai, taipanai, gigantiniai varanai, driežai, įvairūs smulkūs graužikai, endeminė australinių spygliasnapių rūšis Aphelocephala pectoralis. Yra nacionalinių parkų ir rezervatų (didžiausias Didžiosios Viktorijos dykumos gamtos rezervatas). Dalį dykumos užima (Pietų Australijos valstijos teritorijos vakaruose) Mamungari biosferos rezervatas (įsteigtas kaip bevardis 1977, plotas 21 326 km2).
Didžiosios Viktorijos dykumos kraštovaizdis
Didžiojoje Viktorijos dykumoje gyvena kelios aborigenų gentys.
Pirmas dykumą perėjo anglų tyrinėtojas Ernestas Giles’as (1875) ir pavadino ją tuo metu valdžiusios karalienės vardu. Maralingos ir Emu Fieldo apylinkėse (pietrytinėje dykumos dalyje) 20 a. 5–6 dešimtmetyje buvo atliekami Didžiosios Britanijos branduolinio ginklo bandymai; teritorija užtešta plutonio izotopu 239Pu ir kitomis radioaktyviomis medžiagomis.