Didžiõsios Lénkijos Òstruvas (Ostrów Wielkopolski), Òstruvas, Òstrovas, miestas Lenkijos pietvakarinėje dalyje, Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, į pietvakarius nuo Kaliszo; apskrities centras. 71 700 gyventojų (2010). Geležinkeliai ir plentai į Poznanę, Kaliszą, Katowicus, Vroclavą, Krotoszyną. Transporto priemonių (specialių prekinių vagonų, jų atsarginių dalių), pramoninių automatinių elektrinių ir hidraulinių įrenginių, aušintuvų, kondicionierių, maisto pramonės mašinų ir įrenginių gamyba, geležinkelio riedmenų remontas. Maisto (vyno, paukštienos, pieno, malimo), statybinių medžiagų, medienos ir metalo apdirbimo, chemijos (dažų ir lakų), siuvimo pramonė. Ostruvo apylinkėse gaunamos gamtinės dujos. Turizmas. Netoli Ostruvo yra sportinis aerodromas. Poznanės, Lodzės aukštųjų mokyklų filialai. Miesto muziejus, šiuolaikinio meno galerija. Tarptautinis chorų festivalis.

Architektūra

Švč. Mergelės Marijos Lenkijos karalienės bažnyčia (1755 ar 1788, neoromaninis bokštas, 19 a. 2 pusė). Rotušė (1828, architektas K. F. Schinkelis, išplėsta 1882, perstatyta 1948, architektas K. Ulatowskis; dabar muziejus), neorenesansinė sinagoga (1860), neoromaninė Šv. vyskupo Stanislovo katedra (1907, architektai S. Pajzderskis, R. Sławskis), neogotikinė Šv. Antano bažnyčia (1947).

2271

Istorija

13 a. pabaigoje paminėtas kaimas. 1404 jau turėjo miesto teises. Dauguma gyventojų veikiausiai buvo žydai. Iki 18 a. Ostruvas plėtojosi lėtai, 1711–14 buvo praradęs miesto teises. 18 a. viduryje apsigyvenus 100 iš Silezijos kilusių audėjų tapo gelumbės audimo centru. Po Abiejų Tautų Respublikos II padalijimo 1795 atiteko Prūsijai. 19 a. 2 pusėje pradėta plėtoti tekstilės pramonė. 1885 iki Ostruvo nutiestas geležinkelis. Ostruvo gyventojai dalyvavo 1918–19 Didžiosios Lenkijos sukilime. 20 a. 3–4 dešimtmetyje pramonės ir prekybos centras, gyventojų padaugėjo dvigubai. Per II pasaulinį karą 1939–45 buvo aneksuotas Vokietijos, žydai iškelti į getus Generalinėje gubernijoje. 1856–1975 ir nuo 1999 – apskrities centras.