Diecèzijos spaustùvė, nuo 1805 Misioniẽrių spaustùvė, veikė 1799–1843 Vilniuje. Įkūrė Vilniaus vyskupas J. N. Kosakovskis, kuris perkėlė iš Gardino A. Tyzenhauzo įkurtos karališkosios spaustuvės įrengimus. Apie 1805 spaustuvė buvo perduota misionierių vienuolijai. Turėjo 5–6 spausdinimo stakles. Spausdino religinę (maldaknyges, giesmynus, katekizmus) ir pasaulietinę (S. Jundzilo, Voltaire’o) literatūrą (iš viso apie 190 spaudinių), periodinius leidinius (Kurier Litewski, iki 1815) daugiausia lenkų, lotynų ir lietuvių kalbomis. Lietuvių kalba 1802–44 išspausdino 68 knygas ir smulkiuosius spaudinius, iš jų 53 savo lėšomis (A. Strazdo poezijos rinkinį Giesmės svietiškos ir švintos 1814, J. Rupeikos verstą J. Chodzkos Boreikos apysaką Jonas iš Svisločės 1823, elementoriaus Mokslas skaytima 7 leidimus, 1805–39). Prekiavo savo spaudiniais. Spaustuvė nustojo veikti uždarius vienuoliją.

441