Dieveniškių herbas

Dieveniškės

Dievẽniškės, miestelis Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, 27 km į pietryčius nuo Šalčininkų, Gaujos dešiniajame krante, netoli Baltarusijos sienos; seniūnijos, parapijos centras. 720 gyventojų (2011). Plentai į Šalčininkus, Lydą (Baltarusija). Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia. Paštas, vaikų darželis, biblioteka. 2 vidurinės mokyklos: dėstomąja lietuvių kalba (įkurta 1992), dėstomosiomis lenkų ir rusų kalbomis (1927–52 septynmetė, 1952–92 vidurinė dėstomosiomis lietuvių, rusų, lenkų kalbomis). Į šiaurės rytus nuo miestelio yra Dieveniškių istorinis regioninis parkas, į šiaurės vakarus – Dieveniškių pilkapynas.

Architektūra

Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia (1783, perstatyta 1907) ir akmenų bei plytų mūro varpinė su vartais Dieveniškėse

Dieveniškių senoji dalis susiformavo iki 18 a. pabaigos. Planas spindulinis, savaimingos raidos. Penkių pagrindinių gatvių sankryžoje – keturkampė aikštė. Vyrauja 19 a. pabaigos–20 a. 1 pusės vienaukščiai (daugiausia mediniai) namai. Sakralinių pastatų kompleksas: Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bebokštė medinė bažnyčia (1783, perstatyta 1907) ir akmenų bei plytų mūro varpinė su vartais.

972

Istorija

1379–92 Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose Dieveniškių vietoje minimas Mingailos kaimas (iš jo buvo kilęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas Mingaila). 1433 didysis kunigaikštis padovanojo Dieveniškių kaimą Jonui Goštautui. 1474 Martynas Goštautas pastatydino bažnyčią (17 a. pradžioje perstatyta), rengtas turgus. 15 a. 2 pusėje Dieveniškės tapo miesteliu. 1542 po Stanislovo Goštauto mirties atiteko didžiajam kunigaikščiui, buvo seniūnijos centras. Nukentėjo per Šiaurės karus (1655–60 ir 1700–21). 1738 gyveno 28 šeimos, 1789 buvo 50 dūmų. 1777–1804 veikė parapinė mokykla (1782 buvo 38, 1798 – 6 mokiniai). Po 1783 gaisro rekonstruotas Dieveniškių centras, pastatyta bažnyčia. Nuo 19 a. pradžios iki 1950 buvo valsčiaus centras. 1851 degė, 1912 sudegė. 1865 ar 1866 įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1897 žydai sudarė apie 75 % Dieveniškių gyventojų, veikė jų mokykla, 2 sinagogos. 1913 įkurtas Ryto, 1934 – Šv. Kazimiero draugijos skyrius. 1920 Dieveniškės okupuotos Lenkijos, prievarta diegta lenkų etninė savimonė. 1939–41 priklausė Baltarusijos Sovietų Socialistinei Respublikai. 1940 04 iš Dieveniškių buvo ištremta žmonių. Nacių Vokietijos okupacijos pradžioje dauguma Dieveniškių žydų išvaryti ir uždaryti Varanavo gete, 1942 05 sušaudyti. 1944 Armijos Krajovos partizanai kelis kartus buvo užėmę Dieveniškes, įkūrė čia Vilniaus apygardos štabą, terorizavo lietuvius gyventojus. 1942 lietuviais užsirašė 9,9 % Dieveniškių valsčiaus gyventojų (30 % – lenkais, 19 % – baltarusiais). Sovietų okupacijos metais Dieveniškės buvo apylinkės centras, tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1956 įsteigta ambulatorija, 1963 – vidurinė profesinė technikos mokykla, kultūros namai. 2006 patvirtintas Dieveniškių herbas. 1833 buvo 455, 1897 – 1710, 1919 – 707, 1959 – 696, 1970 – 1135, 1979 – 1052, 1989 – 1337 (19,6 % – lietuviai, 62,5 % – lenkai), 2001 – 894 gyventojai.

A. Miškinis Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės t. 2 kn. 1 Vilnius 2002.

972

-Mingaila