Diẽvo tesmas, religinė doktrina apie Dievo atlyginimą teisiesiems ir neteisiųjų nubaudimą. Judaizme Dievo teismas siejamas su Dievo, kaip pasaulio valdovo ir teisėjo, kuris įgyvendina teisingumą ir kreipia istoriją, samprata. Apokaliptikoje ir literatūroje iki NT Dievo teismas labiau buvo siejamas su Viešpaties diena ir eschatologija. Ši doktrina ryški ir NT. Krikščioniškoje eschatologijoje skiriamas asmeninis (po mirties) ir visuotinis (paskutinis teismas) Dievo teismas. Pabrėžiama jo teisingumas, skelbiama, kad Dievo teismas bus įvykdytas per Jėzų Kristų (Apd 17, 31). Tikėjimas, kad Jėzus Kristus ateis teisti gyvųjų ir mirusiųjų buvo skelbiamas visuose tikėjimo simboliuose ir iki šiol išpažįstamas daugelio krikščioniškų Bažnyčių. Anksčiau labiau buvo pabrėžiamas asmeninis Dievo teismas, dabartinėje teologijoje mėginama jį sieti su visuotiniu ir grąžinti biblinę Dievo teismas sampratą.

Tikėjimas Dievo teismu būdingas ir kitoms šiuolaikinėms religijoms, ypač islamui; dieviškojo autoriteto atlyginimas po mirties teisiesiems ir neteisiųjų nubaudimas buvo išpažįstamas Babilono, Egipto, Persijos, senovės Graikijos religijose.

663