Dievógalos Šveñto Jõno upẽlis, šventvietė Kauno rj. savivaldybės teritorijoje, Dievogalos kaime, Nemuno slėnio pakraštyje, į pietus nuo Kauno–Zapyškio kelio. Nuo seno upelis per dabartines Zapyškio kapines, pro koplyčią, tekėjo į Nemuną, supylus kelio pylimą išsiliejo lankose. Tikėta, kad upelio vanduo turi gydomųjų savybių. 1813 Dievogaloje lankęsis T. Narbutas užrašė, kad per šventes, ypač per Jonines, prie Dievogalos Švento Jono upelio susirinkę žmonės melsdavosi, prausdavo nesveiką kūno vietą. 20 a. viduryje dar buvo gausiai lankomas.

1344