Digèstai (lot. digesta < digero – tvarkau, dėstau), Pandèktai (lot. pandectae < gr. pandektēs – visa apimantis), pagrindinė romėnų teisės kodifikacijos dalis (Justiniano kodifikacija). Sudaryta iš Romos teisininkų klasikų (Gajaus, Labeono, Papiniano, Ulpiano ir kitų) kūrinių ištraukų. Išleisti 533 imperatoriaus Justiniano pavedimu. Apima privatinę teisę, reguliuojančią turtinius, šeimos, paveldėjimo ir prievolinius santykius, baudžiamąją ir procesinę teisę, kai kuriuos viešosios teisės ir kitus dalykus. Digestai sudaro 50 knygų, jas – 432 titulai, šiuos – 9123 nevienodos apimties fragmentai. Kiekviename fragmente yra tekstas iš kurio nors teisininko traktato, nurodoma autoriaus vardas ir veikalo, iš kurio jis paimtas, pavadinimas. Apie 1/3 Digestuose esančių fragmentų sudaro Ulpiano kūrinių ištraukos ir citatos. Digestai parašyti lotynų kalba, bet daugelis terminų, kartais net ištraukos, pateikiama graikiškai. Pirminio Digestų teksto neišliko. Turimi tik gerokai vėlesni nuorašai, padaryti praktiniams reikalams. Manoma, seniausias ir išsamiausias iš dabar žinomų rankraščių – Florencijos rankraštis, parašytas 6 ar 7 amžiuje. Viduriniais amžiais Digestai buvo pagrindinis romėnų teisės recepcijos šaltinis, turėjo didelę įtaką teisės teorijos ir civilinės teisės plėtotei.