Dillingen (Dlingenas), Dillingen an der Donau (Dlingenas prie Dunõjaus), miestas Vokietijoje Bavarijos žemėje, prie Dunojaus. 18 547 gyventojų (2015).

Istorija

Pirmą kartą paminėtas 973.

Lietuviai

1551–1803 čia veikė jėzuitų kolegija, kurioje 16–17 a. studijavo Radvilų giminės 4 jaunuoliai; jų buvo ir iš kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminių (1620 atvyko Kristupas Zaviša, 1624 – Albertas ir Jonas Nemiros). 1945 karo pabėgėlių tarptautinėje stovykloje Lauingene (5 km nuo Dillingeno) susibūrė apie 50 lietuvių; išrinktas komitetas (nuo 1945 06 – Lietuvių sąjungos skyrius; pirmininkai: V. J. Dunčia, A. Dagilis, J. Valiukonis) išrūpino lietuviams patalpas pačiame Dillingene. 1946 lietuvių pabėgėlių skaičius čia pasiekė 1000. Stovyklos kapelionai buvo kunigai B. Dagilis ir A. Paukštys. Veikė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus skyrius (vadovas Žadvydas), skautų tuntas, ateitininkai, nuo 1945 – pradinė mokykla (vedėjai J. Kindulaitė, P. Bartkevičius), vaikų darželis, nuo 1946 – gimnazija (direktorius K. Vėlyvis). Surengti anglų kalbos, suaugusiųjų bendrojo lavinimo, kirpėjų, siuvėjų, gailestingųjų seserų ir kiti kursai. Veikė mišrus choras (vadovai: N. Cirtautas, J. Gaubas, J. Zdanevičius), vyrų choras (dirigentas J. Štarka), vyrų kvartetas (vadovas J. Statkevičius), instrumentinis ansamblis, tautinių šokių grupė (vadovas B. Macevičius), scenos mėgėjų būrelis, krepšinio ir tinklinio komandos. 1945–49 ėjo laikraštis Mūsų kelias, rašomąja mašinėle spausdintas žinių biuletenis, išleista daugiau kaip 10 knygų (pusė jų – vadovėliai). 1946 surengta Pietų Vokietijos karo pabėgėlių stovyklų sporto šventė. Po 1949 dauguma stovyklos gyventojų išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir kitas šalis. 1951 Dillingene įsteigta benamių užsieniečių stovykla. Lietuviai (apie 120; dauguma atvykę iš Schweinfurto) įkūrė Vokietijos lietuvių bendruomenės skyrių, veikė mokykla. Vėliau diduma lietuvių išvyko (1954 buvo likę 36).

2271