Zelengoros kalnagūbris (Bosnija ir Hercegovina)

Dinãrų kalnýnas (serbų ir kroatų k. Dinarsko gorje), kalnynas Balkanų pusiasalio šiaurės vakaruose, Slovėnijoje, Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Serbijoje ir Juodkalnijoje. Ilgis (iš šiaurės vakarų į pietryčius) apie 650 km, didžiausias plotis 230 km, didžiausias aukštis 2522 m (Bobotov Kuko kalnas Durmitoro masyve). Šiaurės vakaruose susisiekia su Julijos Alpėmis, šiaurės rytuose su Dunojaus vidurupio lyguma; iš rytus jį riboja Ibaro slėnis. Pietuose susisiekia su Šiaurės Albanijos Alpėmis (didžiausias aukštis 2692 m); jos kartais priskiriamos Dinarų kalnynui.

Dinarų kalnynas iškilo alpinės kalnodaros metu. Vakarinė dalis susidariusi iš suraukšlėtų, sprūdžiais suskaldytų mezozojaus ir paleogeno nuosėdinių uolienų (daugiausia klinties), rytinė dalis – iš paleozojaus ir mezozojaus nuosėdinių uolienų (skalūnų, smiltainio, klinties), iš dalies metamorfizuotų, perkirstų granitoidų intruzijų. Dinarų kalnyno vakarinę dalį sudaro plokščiakalniai ir aukštesni už juos kalnagūbriai bei masyvai; aukščiausi: Durmitoras (didžiausias aukštis 2522 m), Čvrsnica (2228 m), Dinara (1913 m), Snežnikas (1796 m), Velebitas (1758 m). Būdinga karstinis reljefas – karės, poljės (Ličko poljė, 465 km2, Cerkniško poljė), dolinos, urvai; aukščiausiose vietose – ledyninis reljefas. Kalnų vakarinis pakraštys (prie Adrijos jūros) apsemtas ir sudaro dalmatiškąjį jūros krantą. Dinarų kalnyno rytinės dalies kalnagūbriai žemesni (Romanija, 1629 m; Javoras, 1537 m; Zlatiboras, 1496 m), apvaliomis viršūnėmis, suskaidyti plačių slėnių ir tektoninių įdubų.

Klimatas palei jūrą drėgnas mediteraninis, šiaurės rytuose – vidutinių platumų šiltas žemyninis, pietryčiuose – sausas mediteraninis. Vidutinė temperatūra sausį nuo –7 °C iki 5 °C, liepą 15–19 °C. Kritulių rytuose 800–1000 mm per metus (įdubose 500–700 mm), daugiausia vasarą, vakaruose 1200–2500 mm (prie Kotoro įlankos iki 5000 mm), daugiausia rudenį ir žiemą. Vakarinėje papėdėje nuo kalnų pučiantis vėjas bora sukelia didelių temperatūros svyravimų (iki 20 °C).

Dinarų kalnyno vakaruose paviršiaus vandenų labai mažai, rytuose daug upių (Kupa, Una, Vrbasas, Bosna, Drina).

Pajūryje šlaitai apaugę visžaliais krūmais ir miškais. Aukštesniuose vakarinės dalies šlaituose ir viršūnėse yra bemiškės karstinės dykvietės. Rytiniuose kalnagūbriuose auga ąžuolynai, bukynai, spygliuočių miškai.

Nacionaliniai parkai: Durmitoro, Plitvicės ežerų, Taros slėnio, Trebevićo, Sutjeskos, Kopaoniko, Paklenicos. Kasama boksitas, rusvosios anglys, geležies, mangano, chromo rūdos. Turizmas. Poljėse – žemdirbystė.

Dinarų kalnynas