Diogènas, Diogenas Sinopietis (Diogenēs Sinōpeus) apie 412 pr. Kr.Sinop 323 pr. Kr.Korintas, senovės graikų filosofas kinikas. Antisteno Atėniečio mokinys. Ištremtas iš Sinopo gyveno Atėnuose ir Korinte. Diogeno filosofijos pagrindas – svarstymai apie dorovę. Diogeno požiūriu, visos ydos kyla iš gobšumo. Pasidavęs valdžios, šlovės, turtų troškimui žmogus ima nepaisyti sąžinės, veidmainiauja, sukčiauja, skriaudžia kitus. Neteisėtai įgyti turtai kelia nuskurdintų žmonių pyktį ir neapykantą, todėl turtuolius nuolat kankina nerimas ir baimė. Tikėdamiesi užsimiršti jie atsiduoda kūno malonumams ir ilgainiui tampa jų vergais, griauna savo organizmą, suserga. Išmintingam žmogui tikroji laimė, anot Diogeno, yra gera sveikata, dora, sąžiningi darbai, kurie teikia ramybę ir džiaugsmą. Anot jo, už pamokymus svarbesni yra doro gyvenimo pavyzdžiai (Sokrato, Antisteno Atėniečio). Protestuodamas prieš visuomenės ydas, Diogenas gyveno statinėje (reikšdamas panieką materialiems dalykams), dieną vaikščiojo su žiburiu (ieškodamas žmogaus). Didžiausios pagarbos vertu laikė Heraklį. Natūralius poreikius žmogus galįs patenkinti be gudravimų, didelių pastangų, turtingųjų malonės. Daug gėrybių duodanti gamta ir nevalia griauti jos tvarkos. Kritikavo elėjiečių, sofistų, Platono teorijas dėl jų dirbtinumo, pretenzingumo. Diogeno požiūriu, patikimos yra tik jusline patirtimi paremtos žinios. Parašė 21 veikalą, išliko tik 51 laiškas ir amžininkų liudijimai.

Diogenas Sinopietis

18