Donbãso kãras, karinis konfliktas Donbaso regione Ukrainoje. Krymo separatistinis judėjimas ir antivyriausybinė veikla 2014 persimetė į Rytų Ukrainą, į Donbasą sudarančias Donecko ir Luhansko sritis, kuriose vyrauja rusakalbiai Ukrainos piliečiai. 2014 04 prasidėjo Rusijos remiamas hibridinis karas prieš Ukrainą. Prorusiški separatistai balandį užėmė sričių administracinius pastatus Donecke, Luhanske, Charkove, Odesoje; bandė užimti Nikolajevo srities administracinius pastatus, bet nesėkmingai. Iš Charkovo ir Odesos prorusiški separatistai buvo išstumti. Tačiau Donecke ir Luhanske jie sukūrė apsišaukėliškas Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikas, kurios 2014 05 24 susijungė į Novorosijos Federaciją. Tarptautinė bendruomenė šio pseudovalstybinio darinio nepripažino.

Ukrainos karinės pajėgos, siekdamos užkirsti kelią separatistiniam judėjimui, Rytų Ukrainoje pradėjo vykdyti antiteroristinę operaciją (ATO). Jos tikslas buvo nugalėti ginkluotas separatistines jėgas ir likviduoti Ukrainos teritorijoje susikūrusias prorusiškas respublikas. 04 15 prasidėjo Ukrainos dalinių ir separatistų kovos dėl Slovjansko ir Kramatorsko. 05 02 Ukrainos kariuomenė pradėjo puolimą prieš Slovjanske įsitvirtinusius separatistus, vėliau prasidėjo kovos dėl Mariupolio. 05 26 pradėtas Donecko oro uosto, kuriame buvo įsitvirtinę separatistai, šturmas (kovos dėl šio oro uosto su pertraukomis tęsėsi iki 2015 01). Ukrainos pajėgos nesėkmingai bandė apsupti Donecką ir Horlivką.

Separatistus ginklais, logistika ir savanorių pajėgomis rėmė Rusija. Jos valstybinės struktūros padėjo verbuoti ir apmokyti savanorius, užtikrino jų atvykimą į Ukrainą, siųsdavo specialiuosius dalinius į Ukrainą karinėms ir žvalgybinėms operacijoms atlikti. Šalia savanorių iš Rusijos prieš Ukrainą kovojo Čečėnijos respublikos vadovo R. Kadyrovo pasiųsti čečėnai. Tarp savanorių buvo osetinų, tadžikų, armėnų ir kitų. Iš viso separatistų daliniuose, apytikriais duomenimis, buvo apie 20 000 žmonių, dauguma Ukrainos piliečiai. Juos rėmė apie keliolika tūkstančių Rusijos kariškių ir apie 7000 savanorių (2015 03 duomenimis). Ukrainos pusėje ATO būriuose kovojo apie 50 000 karių, daugiausia savanoriai.

2014 08 separatistų kariniai daliniai perėjo į kontrpuolimą, sustabdė Ukrainos ATO dalinių puolimą ir atsikovojo daugelį anksčiau ukrainiečių užimtų teritorijų. 2015 02 ukrainiečiai skaudžiai pralaimėjo mūšius dėl Debalcevės (į šiaurės rytus nuo Donecko).

Vakarų pasaulio lyderiai pasmerkė Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikų susikūrimą bei paragino Rusiją paveikti separatistus ir nutraukti karo veiksmus. Dėl įvykdytos Krymo aneksijos ir Ukrainos destabilizacijos Europos Sąjunga įvedė sankcijas Rusijai. Buvo atšauktas Europos Sąjungos ir Rusijos vadovų susitikimas, Rusija pašalinta iš Didžiojo aštuoneto, buvo įvestos personalinės sankcijos maždaug 150‑čiai aukštų Kremliui ištikimų valdininkų. Sankcijos ne kartą buvo pratęstos (paskutinį kartą – iki 2018 03 15).

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Europos Sąjungos, Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai susitiko balandžio viduryje ir priėmė Ženevos keturių šalių deklaraciją, raginančią sustabdyti karo veiksmus ir išformuoti karines grupuotes. Tačiau deklaraciją atmetė Donecko Liaudies Respublikos vadovai. 2014 balandžio pabaigoje į Kijevą atvykęs JAV viceprezidentas J. Bidenas pažadėjo Ukrainai techninę, materialinę bei finansinę paramą.

Siekiant sustabdyti karo veiksmus Ukrainoje 2014 07–08 Berlyne du kartus įvyko keturšalis Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikimas. Realios pažangos susitikimai nedavė. 08 30 Ukrainos prezidentas P. Porošenko atvyko į Briuselį ir susitikime su Europos Sąjungos Europos Komisijos pirmininku J. M. D. Barroso pareiškė, kad Ukraina sugebės pati apsiginti nuo Rusijos agresijos, bet jai reikalinga karinė-techninė Vakarų pagalba. 09 01 Minske įvyko pirmasis trišalis kontaktinės grupės susitikimas, kuriame dalyvavo Ukrainos, Rusijos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos atstovai. 09 03 pokalbyje telefonu P. Porošenko ir Rusijos prezidentas V. Putinas susitarė, kad tarp Ukrainos ir separatistinių dalinių būtų paskelbtos paliaubos.

2014 09 05 Minske įvyko susitikimas, kuriame Ukrainos pusei atstovavo buvęs prezidentas L. Kučma, Rusijai – M. Zurabovas, Novorosijos Federacijai – A. Zacharčenko ir I. Plotnickis, dalyvavo ESBO atstovas H. Tagliavini. Trišalės grupės sutartos karinių veiksmų nutraukimo sąlygos buvo užfiksuotos Minsko protokoluose (Minsko I susitarimas). Tačiau kariniai veiksmai tęsėsi ir pasirašius paliaubas.

2015 02 12 Minske Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos, Ukrainos vadovai A. Merkel, F. Hollandeʼas, V. Putinas ir P. Porošenko susitarė dėl paliaubų Rytų Ukrainoje ir dėl būsimų karo Donbase nutraukimo ir taikos užtikrinimo sąlygų (Minsko II susitarimas, paliaubos turėjo įsigalioti nuo 02 15). Nors šį susitarimą pripažino abi kariaujančios pusės, kariniai veiksmai sporadiškai kildavo įvairiose frontų linijose. Abi šalys kaltino viena kitą Minsko susitarimų pažeidimais. Iki 2017 10 Minsko susitarimas dar nebuvo pradėtas įgyvendinti. Per trejus Donbaso karo metus, iki 2017 08, paliaubos tarp kariaujančių pusių buvo sudarytos net vienuolika kartų.

2017 08 pradžioje naujoji JAV prezidento administracija paskyrė specialų pasiuntinį K. Walkerį taikos deryboms tarp Ukrainos ir separatistų. 08 24 Kijeve apsilankęs JAV gynybos sekretorius J. Mattisas išreiškė JAV paramą Ukrainai.

Nuo karo pradžios iki 2017 vidurio Rytų Ukrainoje žuvo daugiau kaip 10 000 žmonių. Jungtinių Tautų duomenimis, iki 2016 09 15 Donbaso kare žuvo 9940 žmonių, sužeista 23 455. Nuo 2016 09 iki 2017 03 žuvo dar 300 ir apie 1000 buvo sužeista. Dėl karo Rytų Ukrainoje kilo humanitarinė bei pabėgėlių krizė. Apie 1 mln. pabėgėlių iš karo zonos pasklido Ukrainoje. Apie 600 000 pasitraukė į Rusiją. Ukrainos gynybos ministerija 2017 07 04 pareiškė, kad Donbaso karas padarė žalos už 50 mlrd. JAV dolerių.

Ukrainos valdžia prorusiškas Donecko ir Luhansko sritis, kurios pasiskelbė Liaudies Respublikomis, laiko laikinai okupuotomis Ukrainos sritimis.

Dėl karo veiksmų Ukrainoje ir siekdamos užtikrinti NATO rytinio flango šalių saugumą, JAV ir kitos NATO valstybės nusprendė dislokuoti savo karinius dalinius Lenkijoje ir Baltijos šalyse (dislokuoti 2017).

438