Dzūkijos nacionalinis parkas

Dzūkjos nacionãlinis párkas, valstybės saugoma teritorija Varėnos rajono, Alytaus rajono, Lazdijų rajono ir Druskininkų savivaldybių teritorijoje. Plotas 58 519 hektarų (didžiausias Lietuvoje). Saugoma gamtos (žemyninių kopų masyvai, Dainavos krašto upyno ekosistema, unikalios versmės, Ūlos skardžiai, Nemuno rėvos) ir kultūros paminklai, unikalios senosios medinės architektūros tradicijas išsaugoję kaimai, puoselėjama Dzūkijos kultūrinės tradicijos ir papročiai, senieji amatai, plėtojamas turizmas.

Dzūkijos nacionalinis parkas (Nemuno ir Merkio santaka)

drevėta pušis (prie Grūdos)

Bakanauskų pelkė

Gamtos objektai

Apie 2/3 Dzūkijos nacionalinio parko teritorijos yra Pietryčių Lietuvos smėlingoje lygumoje (Pietryčių lyguma), kurią vagoja stačiašlaičiai ryškiomis terasomis upių slėniai; reljefą formavo paskutinio Nemuno ledynmečio ledynai, jų tirpsmo vandenys bei Nemuno ir Merkio upių vagos. Didžiausi Grybaulios, Lynežerio, Marcinkonių ir Šunupio žemyninių kopų masyvai (jie susidarė po ledynmečio).

Aukščiausia parko vieta – Dalgiakalnis (168,2 m virš jūros lygio). Liškiavos, Pakrykštės, Straujos ir Uciekos eroziniai geomorfologiniai kompleksai. Vakariniu Dzūkijos nacionalinio parko pakraščiu teka Nemunas (92,4 km), šiauriniu – Merkys (37 km). Raiškūs Ūlos, Grūdos ir kitų upių slėniai; parke 36 upės ir upeliai (didelės mokslinės vertės Skroblaus vidurupio, Musteikos ir Povilnio upelių aplinkos gamtiniai kompleksai). Yra 48 ežerai. Didžiausias – Lizdų ežeras (27 ha). Dzūkijos kopų masyve yra termokarstinių ežerų. Pelkės (Bakanauskų, Dėlyno, Didžbalės, Imškų). Parko teritorijoje yra 8 kraštovaizdžio (Glyno, Kapiniškių, Liškiavos, Lizdų, Merkio, Nemuno, Ūlos), 9 geomorfologiniai (Alkūnės kampo, Drevių kampo, Gudelių, Marcinkonių, Merkinės, Pakrykštės, Straujos, Šunupio, Uciekos), 2 hidrografiniai (Grūdos, Netiesų), 4 telmologiniai (Bakanauskų, Dėlyno, Didžiabalės, Imškų), Subartonių miško botaninis draustiniai.

Nemunas ties Liškiava

drevėta pušis prie Marcinkonių

3 rezervatai (Musteikos, Povilnio, Skroblaus). Gamtos paveldo objektai: hidrogeologiniai – Skroblaus versmės, versmė Ūlos akis (gamtos paminklai), geomorfologiniai – Galvinio gūbrys, Kiškeliuškės griova, Krušonių skardis, Mančiagirės skardžiai, Mardasavo skardis, Rudnios cirkas, Rudnios pietinis ir šiaurinis kalvaragiai, Sarkajiedų dauba, Trakiškių kalvagūbris, Uciekos skardis (visi gamtos paminklai), hidrografiniai – Bedugnio ežeras, Bajorės rėva, Netiesų miško ežerėliai, Siuvėjo rėva (gamtos paminklai), Panemunės rėva, botaniniai – Lietuvio liepa (gamtos paminklas), Aukštagirio augavietė, drevėtos pušys (prie Marcinkonių, Trasninko, Zervynų kaimų), Liškiavos liepa, Netiesų ąžuolai, Zervynų ąžuolas.

Gorskio pūtelis

Augalija

90,7 % užima miškai (Dainavos giria); vieni grybingiausių Lietuvoje. Vyrauja sausi kerpiniai ir šilsamanių pušynai. Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje auga 754 rūšys aukštesniųjų augalų, 210 rūšių samanų, 230 rūšių dumblių. Auga Gorskio pūtelis ir lietuvinė naktižiedė (Polesės smėlingiems senslėniams būdingi augalai), Delavinio kelerija, penkialapis dobilas, smėlinis eraičinas, didžiažiedė juodgalvė, amalas.

Gyvūnija

Gyvena 2107 rūšys gyvūnų (iš jų 254 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą); 54 rūšys žinduolių (vilkai, rudosios lapės, usūriniai šunys, miškinės kiaunės ir barsukai, šermuonėliai, žebenkštys, šeškai, briedžiai, ūdros, kanadinės audinės, bebrai, paprastieji kirstukai ir kita), apie 200 rūšių paukščių (tetervinai, kurtiniai, didieji apuokai, žiemoti atskrenda vandeniniai strazdai, svirbeliai, šiaurės kikiliai, tūbuotieji suopiai), 7 rūšys roplių (baliniai vėžliai, lyžiažvyniai žalčiai), 9 rūšys varliagyvių, 38 rūšys žuvų, 760 rūšių drugių (pietiniai, stepiniai, pušyniniai ir žalsvieji melsviai, raudonžiedžiai, pietiniai ir esparcetiniai marguoliai, juodosios hesperijos, smiltyninės šaškytės, raudonsparnės meškutės ir kita), yra saugomų vabalų (Šneiderio kirmvabaliai, pušiniai plokščiavabaliai, ūsuočiai dailidės, didieji skydvabaliai).

Europinės svarbos teritorijos

Dzūkijos nacionaliniame parke išskirtos 3 Natura 2000 teritorijos – Dainavos giria (paukščių apsaugai, buveinėms ir rūšims išsaugoti), Merkio upė ir Ūlos upė žemiau Rudnios (saugomos upių sraunumų su kurklių bendrijomis buveinės). Nuo 2011 Dzūkijos nacionalinis parkas kartu su Čepkelių rezervatu yra europinio vertingiausių laukinės gamtos teritorijų tinklo (PAN parkai) dalimi (vienintelis Lietuvoje).

Kultūros paveldas

54 valstybinės reikšmės kultūros paveldo objektai. Merkio, Ūlos, Nemuno pakrantėse rasta akmens amžiaus stovyklaviečių (Glyno gyvenvietės, Kašėtų gyvenvietės, Netiesų stovyklavietė ir gyvenvietė), titnago kasyklų. Piliakalniai: Liškiavos piliakalnis, Merkinės piliakalnis. Liškiavos alkakalnis. Parko teritorijoje yra etnokultūrinių kaimų (Dubininkas, Kašėtai, Lynežeris, Margionys, Musteika, Zervynos, Žiogeliai). Puoselėjami tradiciniai amatai (medžio drožyba, krepšių pynimas, ivairių namudinių rakandų gamyba, žvakių liejimas, grikių duonos kepimas, senoji keramikos atmaina – juodoji keramika), išliko drevinės bitininkystės paminklų. 2 etnokultūriniai (Musteikos, Žiogelių), Merkinės urbanistinis, Subartonių memorialinis draustiniai. Urbanistinės architektūros paveldo gyvenvietės: Merkinė (Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Merkinės Viešpaties Kryžiaus cerkvė) ir Liškiava (Švč. Trejybės bažnyčia, dominikonų vienuolyno ansamblis).

Merkinės piliakalnis

Musteikos kaimas

Kiti lankytini objektai

Kraštotyros ir genocido muziejus (Merkinėje), Lietuvos Totorių buities muziejus, Vinco Krėvės memorialinis muziejus–namas (abu Subartonyse), Etnografinė sodyba–muziejus (Marcinkonyse). Margionių klojimo teatras. Čepkelių rezervato, Drevinės bitininkystės (Musteikoje) ekspozicijos. Pažintiniai takai (Drevinės bitininkystės, Dziackagirio, Girinio, Ilgabalės, Skroblaus), Čepkelių mokomasis takas. 10 dviračių maršrutų. Vandens turizmas (Ūla, Merkiu, Nemunu). Merkynės apžvalgos bokštas (aukštis 26 metrai).

Didžiausios parko gyvenvietės – Merkinė ir Marcinkonys.

Dzūkijos nacionalinis parkas įsteigtas 1991. Dzūkijos nacionalinio parko direkcija įsikūrusi Merkinėje, lankytojų centrai – Marcinkonyse ir Merkinėje.

1323

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką