Nekrõšius Eimuntas 1952 11 21Pažobris (Raseinių rj.) 2018 11 20Vilnius (palaidotas Šiluvoje), lietuvių teatro režisierius. M. Nekrošiaus tėvas. 1978 baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje (A. Gončiarovo mokinys). 1978–79 Kauno dramos teatro, 1979–91 Jaunimo teatro Vilniuje režisierius.
Ankstyvieji E. Nekrošiaus spektakliai (Sh. Delaney Medaus skonis 1977, Jaunimo teatre Vilniuje, S. Šaltenio Duokiškio baladės ir A. Čechovo Ivanovas, abu 1978 Kauno dramos teatre) išsiskyrė raiškos novatoriškais būdais, savitu pasaulio ir teatro suvokimu. Žymiausiems Jaunimo teatre E. Nekrošiaus pastatytiems spektakliams Kvadratas (1980, pagal Valentinos Jelisejevos apysaką O buvo taip), Vadimo Korostyliovo Pirosmani, Pirosmani... (1981), K. Antanėlio roko operai Meilė ir mirtis Veronoje (1982, S. Gedos libretas), Ilga kaip šimtmečiai diena (1983, pagal Č. Aitmatovą), A. Čechovo Dėdė Vania (1986), N. Gogolio Nosis (1991, Lietuvos teatro sąjungos apdovanojimas 1992) būdinga vadinamoji režisūrinių įvaizdžių dramaturgija, sąsajos su esamuoju laiku, spektaklio, kaip meno kūrinio, autonomija, originalios, daugiareikšmės, emociškai paveikios metaforos ir įvaizdžiai.
Eimuntas Nekrošius
E. Nekrošius. Spektaklio Vadimo Korostyliovo Pirosmani, Pirosmani… scena (1981, dailininkas A. Jacovskis, © LATGA, 2020; Niko Pirosmanašvili – V. Bagdonas (sėdi), Sargas – V. Petkevičius; Jaunimo teatras)
E. Nekrošius. Spektaklio Ilga kaip šimtmečiai diena scena (1983, pagal Č. Aitmatovą, scenografas A. Jacovskis, © LATGA, 2020; iš kairės: Jedigėjus – A. Latėnas, Tardytojas – A. Grašys; Jaunimo teatras)
E. Nekrošius. Spektaklio A. Čechovo Dėdė Vania scena (1986, dailininkė N. Gultiajeva, © LATGA, 2020; iš kairės: Sofija Aleksandrovna – D. Overaitė, Voinickaja – E. Žebertavičiūtė, Jelena Andrejevna – D. Storyk, Voinickis – V. Petkevičius, Teleginas – Juozas Pocius, Astrovas – K. Smoriginas; Jaunimo teatras)
1993–97, bendradarbiaudamas su tarptautiniu teatro festivaliu LIFE, E. Nekrošius pastatė spektaklius A. Puškino Mocartas ir Saljeris. Don Chuanas. Maras (1994, Lietuvos teatro sąjungos apdovanojimas 1994), A. Čechovo Trys seserys (1995), W. Shakespeare’o Hamletas (1997, Kristoforas, Auksinė kaukė, abu 1998). 1998 Vilniuje įkūrė teatrą Meno fortas (su žmona scenografe N. Gultiajeva ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija), buvo jo meno vadovas (1998–2018). Čia pastatytuose spektakliuose W. Shakespeare’o Makbetas (1999, Auksinė kaukė 2000) ir Otelas (2000, Kristoforas 2001), Pradžia. K. Donelaitis. Metai (2003, vėliau vadintas Metai. Pavasario linksmybės ir Metai. Rudens gėrybės; Kultūros ministerijos apdovanojimas 2003, Auksinė kaukė 2004), Giesmių giesmė (2004, ST motyvais), J. W. Goethe’s Faustas (2006), Idiotas (2009, pagal F. Dostojevskį, Auksinis scenos kryžius 2010), Dante’s Dieviškoji komedija ir Rojus (abu 2012), Jobo knyga (2014), Bado Meistras (2015, pagal F. Kafką) ieškoma naujų netradicinių režisūros ir scenografijos konceptualių sprendimų. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktaras (2013).
Režisavo dramos spektaklių Lietuvos (A. Puškino Borisas Godunovas 2015, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Cinkas (Zn) 2017, pagal S. Aleksijevič, Kalės vaikai 2018, pagal S. Šaltenį, Klaipėdos dramos teatre), Italijos, Rusijos (A. Čechovo Vyšnių sodas 2003, Auksinė kaukė 2004), Lenkijos (A. Mickevičiaus Vėlinės 2016, W. Gombrowicziaus Santuoka 2018, abu Tautos teatre Varšuvoje), Kroatijos (A. Čechovo Ivanovas 2017, Kroatijos nacionaliniame teatre Zagrebe) teatruose, operų – Lietuvoje (R. Wagnerio Valkirija 2007, G. Verdi Otelas 2011, abu Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre) ir užsienyje (Italijoje, Rusijoje, Lenkijoje). Bendradarbiavo su N. Gultiajeva, scenografais A. Jacovskiu, sūnumi M. Nekrošiumi.
E. Nekrošius. Spektaklio W. Shakespeare’o Hamletas scena (1997, dailininkė N. Gultiajeva, © LATGA, 2020; Hamletas – A. Mamontovas; tarptautinis teatro festivalis LIFE)
E. Nekrošius. Spektaklio W. Shakespeare’o Makbetas scena (1999, scenografas M. Nekrošius, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkė N. Gultiajeva, © LATGA, 2020; Makbetas – K. Smoriginas; teatras Meno fortas)
E. Nekrošiaus spektakliai vieni pirmųjų iš Lietuvos rodyti užsienyje – 1984 tarptautiniame Belgrado teatro festivalyje BITEF, vėliau – daugelyje Europos šalių, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje, Australijoje. Vaidino kine (Tėvas – Neapykantos pamokos 1983, režisierius Antanas Maciulevičius, Stasys Girėnas – Skrydis per Atlantą 1984, režisierius R. Vabalas, Jis – Koridorius 1995, režisierius Š. Bartas). Apie E. Nekrošių sukurti dokumentiniai filmai Nieko kito nemoku (1988, režisierius J. Javaitis), Eimuntas Nekrošius: nutolinti horizontą (2015, režisierius J. Javaitis, autorius A. Liuga), Eimuntas Nekrošius. Tėvo kėdė (2019), dokumentinis esė Eimuntas Nekrošius. Pradžia (2022, abiejų režisierius A. Liuga). 2019 11 21–30 Vilniuje vyko atminimo programa Eimuntas Nekrošius. Paskutinieji. Įsižiūrėti, įsiklausyti ir apmąstyti (rodyti E. Nekrošiaus režisuoti spektakliai, Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje atidaryta paroda Eimunto Nekrošiaus meno fortas, surengta tarptautinė konferencija). 2020 Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje surengta paroda Kvadratas, 2022 – N. Gultiajevos fotografijų paroda Nematytas Nekrošius.
LSSR valstybinė premija (1983), SSRS valstybinė premija (1987, su kitais), Baltijos Asamblėjos premija, Europos teatro premija Už naująsias teatro realybes (abi 1994), Lietuvos nacionalinė premija (1997), K. Stanislavskio tarptautinio visuomeninio labdaros fondo premija už žymų indėlį į pasaulio teatro meno raidą (2001), Herderio premija (2005), tarptautinė premija Baltijos žvaigždė (2006), Nacionalinė pažangos premija (2008). Gedimino ordino Komandoro kryžius (1998), Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000), ordino Už nuopelnus Lietuvai Didysis kryžius (2003). Komandoro laipsnio Portugalijos ordinas Už nuopelnus (2003), Komandoro laipsnio Italijos žvaigždės ordinas (2015).
E. Nekrošius. Spektaklio Metai. Rudens gėrybės scena (2003, režisierius E. Nekrošius, scenografas M. Nekrošius, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkė N. Gultiajeva, © LATGA, 2020; teatras Meno fortas)
E. Nekrošius. R. Wagnerio operos Valkirija spektaklio scena (2007; dirigentas Jacekas Kaspszykas, scenografas M. Nekrošius, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkė N. Gultiajeva, © LATGA, 2020; Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)
L: R. Marcinkevičiūtė Eimuntas Nekrošius: Erdvė už žodžių Vilnius 2002; Eimunto Nekrošiaus teatras: Pokalbiai, recenzijos, straipsniai / 1991–2010 / sud. R. Vasinauskaitė Vilnius 2009; Eimunto Nekrošiaus teatras: Pokalbiai, recenzijos, straipsniai / 2012–2018 / sud. R. Vasinauskaitė Vilnius 2023; L. Apinytė Popenhagen Nekrošius and Lithuanian Theatre New York 1999; Eimuntas Nekrošius / sud. V. Valentini Soveria Mannelli 1999; O. Malceva Teatr Eimuntasa Niakrošiusa: Poetika Moskva 2013.
1706