Evaldas Palšaitis

Palšáitis Evaldas 1923 02 18Panevėžys 2010 08 18Vilnius, Lietuvos kelių inžinierius. R. Palšaičio tėvas. Dr. (technol. m.; techn. m. kand. 1962). 1943 išvežtas darbams į Vokietiją. 1944 pabėgo ir grįžo į Lietuvą. 1944–45 dirbo Biržų kelių valdyboje. 1950 baigęs Kauno universitetą iki 1969 dėstė jame (1950–90 Kauno politechnikos institutas), 1969–93 – Vilniaus inžinerinis statybos institutas (nuo 1991 Vilniaus technikos universitetas); docentas (1964). Vienas iš kelių tiesimo medžiagų laboratorijos Kauno politechnikos institute (1952) ir Lietuvos kelių muziejaus Vievyje (1995) kūrėjų. Kelių tiesybos ir tiltų statybos ekspertas ir konsultantas. Mokslinių darbų svarbiausios sritys: automobilių kelių projektavimo, tiesimo ir eksploatavimo teoriniai ir praktiniai aspektai, kelio dangos parametrų (nusidėvėjimo, šiurkštumo, lygumo) įtaka važiavimo patogumui ir saugumui, kelių tiesybos ir statybos mokslo istorija, lietuvių kalbos techninė terminija. Paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių. Parašė 2 vadovėlius – Kelių tiesimas (su kitais, 1967–72, 2 d.), Kelių eksploatacija (su K. Sakalausku ir L. Vidugiriu, 1990), mokomųjų knygų – Žemės darbai statyboje (su kitais, 1961), Inžinerinis miesto teritorijos įrengimas ir tvarkymas (su kitais, 1975, d. 2), Automobilių kelių projektavimas: teorija ir praktika (su L. Vidugiriu, 1999) ir kita, studijų apie kelių inžinierius J. Gabrį, V. Martinaitį, L. Tuskenį, kelių tiesybos mokslo raidą Lietuvoje. Parengė 2 žodynus – Automobilių kelių terminų aiškinamasis žodynas (1995) ir Logistika: lietuvių-anglų kalbų logistikos terminai, sąvokos (su R. Palšaičiu, 2001).