Ezòpas (Aisōpos), Aizopas, apie 6 a. pr. Kr., graikų pasakėtininkas. Pasak antikinės biografijos, frygas arba trakas, patekęs į vergiją Same. Gavęs laisvę, bendravo su Septyniais išminčiais, Lidijos karaliumi Krezu, keliavo į Rytus ir žuvo Delfuose.

Ezopas. Piešinys taurės viduje (5 a. pr. Kr.)

Jam buvo priskiriamos visos antikos laikais iš lūpų į lūpas perduodamos pasakėčios; jas surinko ir 300 m. prieš Kristų paskelbė Demetrijas Falerietis. Pasakėčių kompozicija vienoda: prozinis įvykių atpasakojimas ir moralas. Jų veikėjai dažniausiai gyvūnai, turintys įvairių žmogaus būdo ir elgsenos bruožų; ypač vertinamas gudrumas, kuklumas, užuojauta ir pagalba kitiems. Ezopo siužetus naudojo Babrijus, Fedras, o iš pastarojo perėmė M. Liuteris, J. de La Fontaine’as, G. E. Lessingas, I. Krylovas. 18–19 a. Ezopo pasakėčių į lietuvių kalbą vertimų paskelbė J. Šulcas, L. G. Rėza, S. Daukantas, sekimų parašė A. Savickis, K. Nezabitauskis-Zabitis, A. Tatarė, J. S. Dovydaitis, S. Dagilis. Lietuvių kalba Ezopo pasakėčių rinkinys buvo pirmoji pasaulietinio turinio knyga lietuvių kalba (išvertė J. Šulcas, 1706).

R: Ezopo pasakėčios Kaunas 2014.

273

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką