Širvintų kautynės

Giedraičių mūšis

Giedraičių mūšis. Lietuvos kariuomenės 6 baterijos 1 būrio pozicija netoli Širvintų (1920 11 19)

Paminklas žuvusiems Lietuvos kariams Giedraičiuose (projekto autorius dailininkas A. Jaroševičius, apie 1928)

Paminklas žuvusiems Lietuvos kariams Giedraičiuose (projekto autorius dailininkas A. Jaroševičius, apie 1928)

Giedračių mšis (1920 11 17–21), Lietuvos kariuomenės mūšis su Lenkijos kariuomenės L. Żeligowskio rinktine (vadinamosios Vidurinės Lietuvos kariuomene). 1920 10 09 užėmusi Vilnių L. Żeligowskio rinktinė (vadinamoji Pirmoji lietuvių ir gudų pėstininkų divizija, Tryliktasis Vilniaus ulonų pulkas) puolė toliau vakarų ir šiaurės vakarų kryptimis. Jos puolimą kairiajame Neries krante (vakarų kryptimi) 10 14–15 Vievio–Valkininkų linijoje sulaikė Trečioji pėstininkų divizija (vadas I. Musteikis).

Puolimas dešiniajame Neries krante (šiaurės vakarų kryptimi) buvo stipresnis ir Pirmoji pėstininkų divizija (Antrasis, Ketvirtasis, Septintasis ir Devintasis pėstininkų pulkai; vadas S. Nastopka) kaudamasi traukėsi. Lenkai užėmė Nemenčinę, Švenčionėlius, Širvintas, Giedraičius, į lietuvių užnugarį įsiveržę ulonai 10 21 paėmė į nelaisvę 1 pėstininkų divizijos štabą.

Iki 10 27 L. Żeligowskio kariuomenė pasiekė Želvą ir grasino perkirsti Ukmergės–Utenos plentą. 10 28–30 Lietuvos kariuomenės Pirmoji pėstininkų divizija (Antrasis, Septintasis ir Devintasis pėstininkų pulkai, vadas E. Adamkavičius) perėjo į kontrpuolimą ir atsiėmė Želvą, o 11 01 išvadavo Giedraičius. Frontas sustojo Kernavės–Musninkų–Širvintų–Giedraičių–Dubingių–Švenčionėlių linijoje.

Tautų Sąjungai nutarus lietuvių ir lenkų konfliktą Vilniaus krašte išspręsti plebiscitu ir į karo veiksmų zoną išvykus Tautų Sąjungos Karinės kontrolės komisijai, L. Żeligowskis, siekęs užimti teritoriją iki 1920 06 demarkacijos linijos (Lietuvos–Lenkijos demarkacijos linijos), buvo priverstas skubėti, nes jo kariuomenės kovingumas pamažu silpo.

11 17 anksti rytą lenkai 30 km Širvintų–Giedraičių–Dubingių fronto ruože pradėjo naują puolimą. Širvintų ir Giedraičių kryptimi puolė dvi pėstininkų brigados, remiamos artilerijos, o kavalerijos brigada (vienuolika eskadronų) ties Dubingiais tarpežeriu prasiveržė į Lietuvos kariuomenės užnugarį Videniškių–Kurklių kryptimi.

Stipriausias smūgis teko Giedraičius gynusiam Antrajam pėstininkų pulkui. Vengdamas apsupimo 11 17 vakare jis pasitraukė iki Želvos–Balninkų (Ukmergės apskritis) linijos. Širvintas gynęs Septintasis pėstininkų pulkas po atkaklių kautynių pasitraukė į pozicijas Viesų–Liūnų–Degučių (Ukmergės apskr.) ruože. Musninkų fronto ruožą gynęs Ketvirtasis pėstininkų pulkas išlaikė turėtas pozicijas. Lenkų kavalerija, ties Kavarsku perėjusi Šventąją, veržėsi gilyn į Lietuvą (pasiekė Kėdainių apylinkes). Lietuvių kariuomenei grėsė apsupimas.

Pirmosios divizijos vadas E. Adamkavičius pritarė Septintojo pėstininkų pulko karininkų susirinkimo paremtam Trečiojo bataliono vado T. Balno pasiūlytam planui apeiti Širvintas ir smogti lenkams iš flango ir užnugario. Jo 11 18 vakare suformuota ir vadovaujama 170–200 karių rinktinė, naktį atlikusi 14 km žygį mišku, puolė ties Motiejūnų kaimu stovintį lenkų Gardino pulko batalioną.

Mūšio metu žuvo Gardino pulko vadas, į nelaisvę pateko L. Żeligowskio rinktinės lietuvių ir gudų brigados bei Gardino pulko štabai (apie 200 belaisvių), paimta daug trofėjų (dvi patrankos, devyni minosvaidžiai, dvidešimt kulkosvaidžių, gurguolė). Širvintų apylinkėse išsklaidyti ir kiti du Gardino pulko batalionai.

Persigrupavę lenkai netrukus vėl užėmė Širvintas. 11 19 rytą į Ukmergę atvykęs armijos vadas generolas S. Žukauskas organizavo kontrpuolimą visu frontu. Buvo sustiprintas į Lyduokių apylinkes atsitraukęs Antrasis pėstininkų pulkas, į frontą papildomai įtrauktas Aštuntasis pėstininkų pulkas.

Puolimą Lietuvos kariuomenė pradėjo naktį iš 11 20 į 21. Širvintos vėl apeitos iš šono mišku ir po trumpo mūšio užimtos. Puolant Giedraičių kryptimi sunkios kautynės vyko ties Šiupieniais, Bekupe ir Giedraičiais, čia pasižymėjo Antrojo pėstininkų pulko Trečiasis batalionas (vadas L. Butkevičius). 11 21 po pietų Giedraičiai buvo išvaduoti; patyrusi nemažų nuostolių Lietuvos kariuomenė grįžo į iki 11 17 turėtas pozicijas.

Tautų Sąjungos Karinės kontrolės komisijai reikalaujant 11 21 kovos veiksmai nutraukti. Giliai užnugaryje likusi atkirsta lenkų kavalerijos brigada ėmė skubiai trauktis ir persekiojama lietuvių karių bei partizanų 11 24 ties Labanoru perėjo fronto liniją.

11 29 Tautų Sąjungos Karinės kontrolės komisijai tarpininkaujant Lietuvos vyriausybės ir L. Żeligowskio atstovai Kaune pasirašė paliaubų protokolą, kuriuo tarp Lietuvos ir L. Żeligowskio kariuomenių nustatyta 6 km pločio neutralioji zona.

-Giedraičių-Širvintų mūšis; -Širvintų-Giedraičių mūšis; -Širvintų mūšis; -Širvintų kautynės

2778