Giovanni Paisiello (ofortas, 1802, dailininkas F. W. Bollingeris, pagal dailininkės M.‑L.‑É. Vigée‑Lebrun paveikslą)

Paisiello Giovanni (Džovanis Paizièlas) 1740 05 09Taranto 1816 06 05Neapolis, italų kompozitorius. Neapolio mokyklos atstovas. 1754–59 studijavo Šv. Anupro konservatorijoje Neapolyje, vėliau dėstė joje. 1776–84 caro rūmų kapelmeisteris ir abiejų italų teatrų inspektorius Sankt Peterburge. Vėliau gyveno Vienoje ir Neapolyje (1784–99). 1802–04 Napoleono kapelos vadovas Paryžiuje. Sukūrė apie 100 operų, tarp jų – Don Kichotas (Don Chisciote 1769), Tariamasis Sokratas (Socrate immaginario 1775; Vilniuje pastatyta 1781 pavadinimu Tariamieji filosofai), Sevilijos kirpėjas (Il barbiere di Siviglia 1782; Vilniuje pastatyta 1795 ir 1805), Tarnaitė ponia (La serva padrona 1781), Karalius Teodoras Venecijoje (Il re Teodoro in Venezia 1784), Meilė su kliūtimis (L’Amor contrastato, kita versija Malūnininkė / La molinarella 1788), Nina, arba Beprotiška meilė (Nina ossia La Pazza per amore 1789; visos opera buffa), Achilas Skire (Achille in Sciro 1778), Apleistoji Didonė (Didone abbandonata 1794, abi opera seria), lyrinė tragedija Prozerpina (Proserpine 1803), oratorijų, kantatų, 12 simfonijų, bažnytinės ir kamerinės instrumentinės muzikos kūrinių. Kūrybai būdinga emocingumas, grakšti melodika. Vilniuje dar buvo pastatytos operos Fraskatietė (1785), Žmonų mainai (1807), Dvi grafienės (1810).

660